Folklorinis vargo naratyvas : Kristinos Skrebutėnienės fenomenas

LTIš turtingo, įvairaus bei vertingo, nors daugeliu atžvilgių ir sudėtingo Kristinos Skrebutėnienės folkloro palikimo plačiau aptarti pasirinkta tik viena, bet esmingai jos folklorinę tapatybę reprezentuojanti – vargo tema. Žinant, kad folkloras buvo pagrindinė Kristinos „kultūros kalba“, keliamas tikslas – pasiaiškinti, ar persikelia į ją ir kaip persikelia realiai išgyventa jos vargo drama. Tikslui pasiekti reikės nustatyti, kokiais siužetais ir jų retorika vargo patirtys artikuliuojamos folklorinėje kūryboje. Į tyrimo akiratį patenka dainininkės gyvenimo istorija, jos raudos, dainos, kai kurie sakytinės tautosakos fragmentai, kurie, kaip tyrimo rezultatai rodo, susilydo į vientisą folklorinį vargo naratyvą. Vertinant jį atsižvelgiama į gyvenamosios vietos (rytų Lietuvos) XX a. pirmosios pusės istorines bei ekonomines sąlygas, nagrinėjamų folkloro žanrų specifiką. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad vargo kultūrinis konceptas, išryškėjęs kaip minėta folkloro bendroji vieta, yra neatsiejamas nuo Kristinos Skrebutėnienės individualiai patirtų išgyvenimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biografija; Daina; Fiolkloras; Tautosaka; Kultūrinė komunikacija; Rauda; Vargo naratyvas; Biography; Cultural communication; Folklore; Folkloric narative; Lament; Lithuania; Misery; Narrative of misery; Song; Traditional culture.

ENSelected for the broader discussion from the rich, diverse and valuable, though sophisticated from the standpoint of many, folklore heritage of Kristina Skrebutėnienė was only one topic, though essentially representing her folkloric identity – the topic of misery. Knowing that folklore was the main “language of culture” for Kristina, the objective is to find out whether her drama of misery actually lived through is transferred to it and how it is done. To achieve the objective, it will be necessary to identify plots and their rhetoric used to articulated experiences of misery in folkloric works. The scope of research covers the singer’s life story, her laments, songs, some fragments of spoken folklore which, as shown by research results, have fused into the single folkloric narrative of misery. Its assessment takes into account historical and economic conditions of the living place (Eastern Lithuania) in the first half of the 20th c., specifics of folklore genres being analysed. Performed research allows to state that the cultural concept of misery revealed as the mentioned general place of folklore is inseparable from feelings experienced individually by Kristina Skrebutėnienė.