Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio klientų veikla Vilniaus kapituloje XVI a. 5-6 dešimtmečiais

LTXVI a. pradžioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pradėjo plisti reformacijos idėjos. Lietuvos Katalikų Bažnyčia atsidūrė gilioje krizėje. Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovams, tame tarpe Vilniaus vyskupui, kunigaikščiui Pauliui Alšėniškiui, reikėjo rūpintis pozicijų valstybėje ir visuomenėje išlaikymu. Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus vyskupijos kapitulos vidinė struktūra – Vilniaus vyskupijos savarankiškumas vyskupo Pauliaus Alšėniškio veiklos metais. Autorius naudoja „patrono“ arba „kliento“ sąvokas, pasiūlytas amerikiečių politologo Jameso C. Scotto ir išplėtotas lenkų istoriko Antonio Mączako. Straipsnyje bandoma apibūdinti klientinius santykius tarp Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio ir jo šalininkų Vilniaus kapituloje. Paulius Alšėniškis, būdamas Vilniaus vyskupu, jo dvariškiams atsivėrė galimybės užimti dvasininkų postus Vilniaus vyskupijos kapituloje. 1550-1555 m. Lucko vyskupo Valerijono Protasevičiaus ambicijos tapti Vilniaus vyskupu sukėlė konfliktą tarp jo šalininkų ir Pauliaus Alšėniškio klientų stovyklų. 1549 m. Valerijonas Protasevičius tapo Lucko vyskupu ir pradėjo burti savo šalininkų stovyklą Vilniaus kapituloje, siekdamas ateityje tapti Vilniaus vyskupu. Nors pirminės konflikto priežastys tarp dviejų kanauninkų ir dvasininkų grupių nėra žinomos, visgi Pauliaus Alšėniškio palaikoma politinė pozicija galėjo sukelti šį konfliktą.Paulius Alšėniškis 1544 m. Brastos Seime stojo prieš Lenkijos karalienę Boną Sforzą. Taip pat jis buvo pirmasis iš aukštų Katalikų Bažnyčios hierarchų, palaikęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vedybas, tuo užsitraukdamas Bažnyčios hierarchų ir Bonos Sforzos rūstybę. Paulius Alšėniškis tapo Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Mikalojaus Radvilos Juodojo politiniu sąjungininku. Pats konfliktas kilo dėl kelių susikirtimų. 1550–1555 m. Valerijonas Protasevičius, naudodamasis savo šalininkų parama, sugebėjo blokuoti visus Pauliaus Alšėniškio bandymus įtraukti savo klientus į Vilniaus kapitulą. Valerijonas Protasevičius, Vilniaus kapitulos kanauninkas, organizavo opoziciją prieš Pauliaus Alšėniškio klientus ir net kreipėsi į valdžios institucijas (arkivyskupiją ir popiežiaus atstovus), kaltindamas juos erezija ir protestantizmo idėjų priėmimu. Vilniaus vyskupijos kapituloje vykstant šiam konfliktui, kapitulos nariams nepavyko deramai sureaguoti į valstybėje vykstančius reformacijos procesus. Po Pauliaus Alšėniškio mirties 1555 m. didelė dalis jo klientų perėjo į protestantų Radvilų stovyklą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Katalikų dvasininkija; Klientai; Lenkijos karalienė Bona Sforza; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Katalikų Bažnyčia; Mikalojus Radvila Juodasis, 1515-1565 (Nicholas Radziwill the Black); Mikalojus Radvila Rudasis; Paulius Alšėniškis; Reformacija; Vilniaus kapitula; Vilniaus kapitula, Reformacija, Paulius Alšėniškis, patronatas, klientiniai santykiai; Vilniaus katedros kapitula; Vilniaus vyskupas; Vilniaus vyskupija; Vyskupas Paulius Alšėniškis; Vyskupas Valerijonas Protasevičius; Bishop Paulius Alšėniškis; Bishop Valerijonas Protasevičius; Bishop of Vilnius; Chapter of Vilnius Cathedral Church; Clients; Diocese of Vilnius; Mikalojus Radvila the Black; Mikalojus Radvila the Red; Protestant Reformation; Protestantism; Roman Catholic clergy; The Cathedral Chapter of the Diocese of Vilnius, Reformation, Paulius Alšėniškis (Paul of Holchany), Patronage and Clientela; The Catholic Church; The Diocese of Vilnius; The Queen of Poland Bona Sforza; The duke Paul of Holshany.

ENThe Catholic Church of Grand Duchy of Lithuania (GDL) first half of the 16th century saw the rising wave of Protestantism which challenged its position in the society. The leaders of the Catholic Church in GDL, like the Bishop of Vilnius, duke Paul of Holshany had to reassert their positions in the state and the society. In this article we explore the inner structure of the Cathedral Chapter of Vilnius – the self government of the Diocese of Vilnius during the years of service of the Bishop of Vilnius and the duke Paul of Holshany. We used the concept of patronage or "clientela", as described by American political scientist James C. Scott, and popularised by Polish historian Antoni Mączak. We tried to describe the relation between Bishop of Vilnius Paul of Holshany as a "patron" and his supporters in the Cathedral Chapter of Vilnius as "clients". Paul of Holshany, while serving as the Bishop of Vilnius, introduced his clients and followers from his personal court into the Cathedral Chapter of Vilnius. During the period from 1550 to 1555 there was a conflict between the clients of Paul of Holshany and an ambitious bishop of Lutsk Valerijonas Protasevičius. Valerijonas Protasevičius was given the post of the Bishop of Lutsk in 1549, and started to unite his followers in the cathedral chapter of Vilnius in order to enhance his chances of being promoted to the post of Bishop of Vilnius. Though initial reasons for the conflict between the two groups of church canons and dignitaries are unclear, the political position supported by Paul of Holshany during 1540's might have ignited this conflict.In 1540's Paul of Holshany supported the measures taken against the political power of the Queen of Poland Bona Sforza in the Sejm of Brest in 1544. He also as one of the first church dignitaries to support the unequal wedding of the Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus and Barbora Radvilaitė which could have immersed him in the conflict with church dignitaries influenced by Bona Sforza. Paul of Holshany became a political ally of the Mikalojus Radvila the Red and Mikalojus Radvila the Black.The conflict itself consisted of several major clashing points. Valerijonas Protasevičius and his supporters blocked all attempts of Paul of Holshany to introduce his clients into the cathedral chapter of Vilnius during the period from 1550 to1555. Valerijonas Protasevičius, a canon in the cathedral chapter of the Diocese of Vilnius, made challenges to the benefices and posts held by the clients of Paul of Holshany, and even appealed to the authorities (archdiocesan or papal), to make accusations of heresy or visible signs of protestant convictions against the members of the faction Paul of Holshany. Disagreements within the central institution of the Catholic Church of the Grand Duchy of Lithuania had unexpected consequences – the conflict has paralysed this institution and it failed to react against the second wave of Protestantism in the Diocese of Vilnius in 1550's. After the death of Paul of Holshany in 1555, a significant number of clients and members of his court became part of the political orbit of Mikalojus Radvila the Red. [text from author]