LTIndividuali biblioteka nebegali aprūpinti savo vartotojų visais spaudiniais ir kitais informacijos šaltiniais (skaitmeniniais ar neskaitmeniniais), todėl bibliotekos turi sukurti naujas fondų plėtotės strategijas, kurios būtų suderintos su mokslinėmis strategijomis ir prioritetais. Vienas iš galimų sprendimo būdų – glaudesnis bibliotekų bendradarbiavimas, tenkinant vartotojų poreikius. Jau įprastomis bibliotekų bendradarbiavimo formomis tapo įvairūs bibliotekų tinklai, susivienijimai, konsorciumai, asociacijos. Radikaliausia suvienytos bibliotekų veiklos forma specialistai pripažįsta jungtines bibliotekas. Straipsnio tikslas – remiantis atliktos apklausos duomenimis ir literatūros analize, atskleisti jungtinių bibliotekų, kaip perspektyvios bibliotekų bendradarbiavimo formos, galimybes. Daroma prielaida, kad Lietuvoje yra palanki situacija atsirasti įvairesnių bibliotekų junginių. Jungtinės bibliotekos dar nėra tapusios diskusijų objektu Lietuvos bibliotekinėje bendruomenėje. Yra kaimo mokyklų ir savivaldybių viešųjų bibliotekų kaimo filialų jungimo Kauno, Skuodo, Kupiškio, Šilutės, Plungės ir kt. rajonuose pavyzdžių, pačių bibliotekininkystės specialistų jie kol kas yra vertinami kritiškai net kaip "kraštutiniai atvejai" ar nepasisekę "eksperimentai". Remiantis atliktos apklausos rezultatais, vartotojai į tokius junginius žvelgia entuziastingiau nei bibliotekininkai. Straipsnio autorių nuomone, reikėtų atlikti detalesnius bibliotekų jungimosi atvejų tyrimus, kuriuose būtų galima objektyviai įvertinti tokių projektų pranašumus ir trūkumus.Reikšminiai žodžiai: Bibliotekų bendradarbiavimas; Bibliotekų tapatybė; Jungtinės bibliotekos; Mokslinė biblioteka; Viešoji biblioteka; Joint library; Library co-operation; Library cooperation' joint libraries; Library identity; Library public; Library sciene; Public library; Research library.
ENIndividual library cannot provide its users with all printed and other information sources (digital, non-digital), therefore, libraries have to create new strategies of development, which would be harmonised with scientific strategies and priorities. One of the possible ways of solution would be closer cooperation between libraries aimed at satisfaction of users’ demands. Various networks, unions, consortiums of libraries have become most common forms of such cooperation. The most radical form of today’s library cooperation is establishment of joint-use libraries. The aim of the article is, based on survey results and literature analysis, to reveal possibilities of joined libraries, as a perspective form of library cooperation. The author assumes that Lithuania has a favourable situation for various combinations of libraries to emerge. Joint libraries have not become an object for discussions in the Lithuanian library community. There are examples of joint libraries in rural schools and rural divisions of public libraries of regions of Kaunas, Skuodas, Kupiškis, Plungė and other regions. Library specialists do not evaluate these examples positively. They consider them to be unsuccessful experiments. Based on the results of the performed survey, users are more enthusiastic with regard to these combinations than librarians are. According to the authors of the article, more detailed research into cases of joining libraries is required. It would help more objectively evaluate advantages and disadvantages of such projects.