Kokia moteris gali būti rašytoja? Rašančios moters įvaizdis XIX a. pab.-XX a. pr. moterų rašytojų biografiniuose pasakojimuose

LTStraipsnyje analizuojant XIX a. pab. – XX a. pr. moterų biografinius pasakojimus aiškinamasi, kaip vaizduotė yra veikiama pasakojimų apie moteris, kaip kitų papasakotos moterų rašytojų gyvenimo istorijos kuria įsivaizdavimą, kas yra rašanti moteris, koks gyvenimo būdas jai būdingas ir koks statusas joms suteikiamas. Vyrų ir moterų biografijų palyginimas atskleidžia skirtingas šių pasakojimų strategijas, parodo, kaip tendencinga moterų biografijų interpretacija padeda pašalinti jas iš literatūros kanono. Rašančių moterų biografiniais pasakojimais kuriami vaizdiniai veikia požiūrį ne tik į rašančias moteris, bet ir jų kūrybos vertinimus; formuojantis moderniai rašytojo apibrėžčiai moterys vis sunkiau pasiekia „tikrų rašytojų“ statusą. Naujai ateinančios moterys rašytojos turi vėl atrasti savo vietą kultūroje, išrasti įsitvirtinimo kultūros lauke strategijas. Kiekvienas naujos rašančios moters pasirodymas kultūroje suvokiamas kaip „stebuklas“, pradedant pirmąja klasike Žemaite. Tačiau „stebuklo“, kaip nebekartojamo įvykio, logika izoliuoja moteris, neleidžia jų rašymo suvokti kaip turinčio istoriją, perduodamo iš kartos į kartą. Kaip matyti iš trumpai pristatytos rašytojų moterų gyvenimo ir kūrybos recepcijos istorijos, kultūros lauke buvo susiformavę kardinaliai priešingi rašančios moters vaizdiniai, tačiau XX a. pabaigoje ėmus aktualizuoti XIX-XX a. sandūros moterų rašytojų kūrybą literatūros specialistams reikėjo tarsi iš naujo atrasti „prapuolusius“ jų gyvenimo ir kūrybos faktus, kurie leistų naujai suvokti jų indėlį bei vietą lietuvių literatūros ir kultūros istorijoje.Reikšminiai žodžiai: Biografiniai pasakojimai; Literatūros kanonas; Moterys rašytojos; Rašytojo statusas; Biographical naratives; Biographical narratives; Literary canon; Woman writers; Writer's status.

ENThe biographies of the women writers of the late 19th - early 20th century usually resort to the context of helping to understand the circumstances of the appearance of works. In the paper the women’s biographies are interpreted as a place where the status of the writing woman and the value of her creative work are negotiated. In different biographical narratives written by male researchers, the image of the writing woman that reflects the attitude of society to the woman, and her place and significance in cultural/literary history is created by selecting a certain direction in the interpretation of the facts of life. The author analyses those biographical narratives and shows how women are eliminated from the literary canon. The comparison of biographies of women and men of the same period highlights a marked difference between these narratives: women’s life stories demonstrate a detractive attitude to the writing woman and her work. The paper reconstructs two images of writing women - those of an "illiterate village woman" and a "young lady of the manor". In order to reveal the history of interpretation of the biographies of women writers and their rather controversial images that circulated in the cultural field at the turn of the century, the paper also introduces the attempts of the period between the two wars to "prove" that women could be real writers when their biographies were being re-written or, rather, wedged into a framework of a certain narrative so that the image of the writing woman arising in these life stories would correspond to the image of what a true writer was. [From the publication]