Jono Jablonskio religijos leksikos taisymai

LTStraipsnyje apžvelgiama kalbininko Jono Jablonskio teikta nuomonė dėl kai kurių XX a. pradžios religijos raštuose vartojamų žodžių. J. Jablonskio indėlis į XX a. pradžios religijos raštų kalbą yra labai svarbus. Nors atskirų darbų apie religijos leksiką kalbininkas neparašė, tačiau religijos leidinių kalbai skyrė nemažai dėmesio. Tai matyti iš kalbininko straipsnių spaudoje apie religiją, religijos mokymą, religijos vadovėlių kalbą. J. Jablonskis dalyvavo Poterių komisijos darbe (1909 m.) ir kartu su kalbininkais J. Šlapeliu, K. Būga, J. Balčikoniu ir kunigais A. Dambrausku-Jakštu, A. Petruliu bei J. Laukaičiu suredagavo svarbiausias maldas. Apžvelgus J. Jablonskio taisymus, aiškiai matyti pagrindinis taisymų principas – grynumas, ir lietuvinamoji kryptis – svetimybėms ieškoma lietuvių kalbos atitikmenų, teikiami naujadarai. Iš J. Jablonskio religijos leksikos taisymų, skelbtų XX a. pradžios spaudoje, matyti, kad kalbininkas svetimybes keitė lietuviškais žodžiais, vartotais senųjų raštų autorių (nuodėmė, tikėjimas ir kt.) arba tarmėse (bičiulis ir kt.), o prireikus pats kūrė lietuviškus terminus (teismas, pirmadienis, antradienis ir kt.), daug dėmesio skyrė netaisyklingos darybos žodžiams: dievmeldystę keitė pamaldomis; pamokslinyčią – sakykla; dvasionį, dvasiškį – dvasininku ir kt. Kalbininkas nevengė vartoti ir nelietuviškų žodžių – senųjų skolinių (bažnyčia, kunigas ir kt.) bei tarptautinių žodžių. J. Jablonskis taisė vertinius: sutvėrėjas – kūrėjas, tvarinys – kūrinys ir kt., siūlė skirti kai kurių žodžių reikšmes (dausa „rojus“ ir dausos „šiltieji kraštai“ ir kt.).Reikšminiai žodžiai: Bendrinė lietuvių kalba; Darinys; Jonas Jablonskis; Religijos leksikos taisymai; Religinė leksika; Senasis skolinys; Skolinys; Taisymas; Tarmybė; Tarptautinis žodis; Vertinys; Amendment; Borrowing of meaning; Corrections of religious vocabulary; Derivative; Dialectism; International word; Jonas Jablonskis; Loan word; Old borrowing; Religious vocabulary; Standard Lithuanian.

EN30 December 2010 was the 150th anniversary of the birth of the father of standard Lithuanian Jonas Jablonskis (1860-1930). The article overviews his opinion about some words used in religious writings at the beginning of 20th century. The material for this article was collected from articles about religion, religious education and language of religion textbooks and reviews published in the press of this period (Viltis, Santara, Nepriklausomoji Lietuva, Lietuva, Lietuvos Mokykla, Švietimo darbas, etc.). At the beginning of the 20th century the need to regularise and renew the language of Lithuanian religious writings arose. There were various amendments of religious vocabulary suggested by Jablonskis. He corrected loan-words (abrozas (Pol. obrazek) - paveikslas (image), dūšia (Pol. dusza) - siela (soul), griekas (Belor. грехъ, Pol. grech) - nuodėmė (sin), nabašninkas (Pol. nieboszczyk, Belor. пебощык) - velionis (deceased), viera (Rus. вера, Pol. wiara) - tikėjimas (faith)), borrowings of meaning (sutvėrėjas (Pol. stworzyciel) - kūrėjas (creator), tvarinys (Pol. stworzenie) - kūrinys (creation)), badly formed words (he suggested pamaldos instead of dievmeldystė, sakykla instead of pamokslinyčia, dvasininkas instead of dvasionis or dvasiškis), dialectisms (pakasynos — laidotuvės, pakastuvės) and other. Jablonskis did not try to avoid using non-Lithuanian words, especially if they were commonly used (old borrowings bažnyčia (church), kunigas (priest), etc.) or international words. Jablonskis suggested differentiating the mean ings of some words (dausa 'rojus' (heaven) and dausos 'šiltieji kraštai' (warm countries)). [text from author]