Sudurtinių lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų darybos ypatumai

LTStraipsnyje pagal darybos tipus nagrinėjami tritomio leidinio „Baltijos šalių flora“ (1993-2003) sudurtiniai lietuviški ir latviški augalų genčių vardai, nustatomi jų bendrumai ir skirtumai. Iš maždaug 430 lietuviškų ir beveik 460 latviškų augalų genčių vardų 118 lietuviškų ir 209 latviški vardai yra dūriniai. Pagal tai, iš kurios kalbos dalies yra jų pirmasis ir antrasis sandai, sudurtiniai augalų genčių vardai skirstomi į šešis tipus. Daugiausia dūrinių, turinčių abu daiktavardinius sandus. Apie 30 proc. šio tipo lietuviškų ir beveik 10 proc. latviškų augalų genčių vardams būdingas bendras antrasis sandas žolė (žale). Dviejų lietuviškų ir septynių latviškų augalų genčių vardų pirmąjį sandą sudaro tikrinis daiktavardis (lietuvių Jonas, latvių Janis, Mara), o jų antrasis sandas žymį kokį nors augalą (papartis, usnis, smilga ir kt.). Iš būdvardžio ir daiktavardžio sudarytų dūrinių pirmasis sandas dažniausiai reiškia augalo spalvą. Abiem kalboms būdingos iš dviejų daiktavardžių arba iš būdvardžio ir daiktavardžio sudarytos žodžių darybos vėduoklės. Iš dviejų daiktavardžių sudarytų dūrinių pirmąjį sandą dažniausiai sudaro gyvūno pavadinimas. Iš būdvardžio ir daiktavardžio sudarytų žodžių daugiau latvių kalboje. Rasti 2 lietuviški ir 5 latviški augalų genčių vardai, kurių pirmasis sandas yra skaitvardis, antrasis – daiktavardis. 10 lietuviškų augalų genčių vardų yra sudaryti iš daiktavardžio ir veiksmažodžio. Šis tipas nebūdingas latviškiems augalų genčių vardams. Apibendrinama, kad lietuvių botanikos nomenklatūroje dūryba yra mažiau produktyvus darybos būdas.Reikšminiai žodžiai: Augalų genčių vardai; Augalų pavadinimai; Gretinamoji terminologija; Latvių kalba; Sudurtiniai terminai; Sudurtiniai žodžiai; Žodžių daryba; Compound terms; Compound words, names of plants; Contrastive terminology; Latvian; Latvian language; Lithuanian; Plant genera names; Word formation.

ENThe article analyses compound plant genera names in Lithuanian and Latvian in the three volume publication “Flora of the Baltic Countries” (1993–2003) according to their word formation, and their similarities and differences are established. The study includes 118 Lithuanian and 209 Latvian compound plant genera names out of 430 Lithuanian and almost 460 Latvian plant genera names. There are six types of compound plant genera names in Lithuanian and Latvian languages, in accordance with the part of speech of their first and second component: Compound words with two substantive components constitute the largest group of plant genera names. About 30% of Lithuanian plant genera names of this type and 10% of Latvian languages often have the second common component žolė (žalė). The first component of two Lithuanian and seven Latvian plant general names are proper nouns (Lithuanian Jonas, Latvian Janis, Mara), and their second component denotes a plant. Compound words that consist of the first adjectival component and the second substantive component have the first component which quite often means colour. Most word formation processes are very similar in both languages, where compound is made up of two nouns. The first component of compound in Lithuanian and Latvian which is found in a few compounds usually contains the name of an animal. Compound words that contain an adjective and a noun are particularly characteristic for Latvian plant genera names. Two Lithuanian and 5 Latvian plant genera names have a numeral as the first component, and a noun – as the second. 10 Lithuanian plant genera names are formed from a noun and a verb. This type is untypical for plant genera names in the Latvian language.