Non sibi, sed omnibus : mokslingasis profesoriaus R. Plečkaičio paveldas

LTStraipsnyje aptariamas profesoriaus Romano Plečkaičio, iškiliausio Lietuvos filosofijos raidos tyrėjo, mokslinis palikimas. Lietuvoje ir pirmiausia Vilniaus universitete dėstytas bei plėtotas filosofines doktrinas ir pažiūras jis tyrė visuotiniame šimtmečiais besiplėtojančios filosofijos ir iš jos kylančios mokslo žinijos kontekste. Esminė prof. Plečkaičio metodologinė nuostata, teigianti Apšvietos mokslo idealų primatą, išliko nepakitusi per visą jo akademinės veiklos laikotarpį. Mokslo ir jo progresyvios raidos principų bei mokslingumo standartų esminė nepriklausomybė nuo ideologinių, religinių bei kitokių paramokslinių istorinių aplinkybių – šis motyvas buvo visų svarbiausių Plečkaičio veikalų – nuo visuotinės filosofijos istorijos tyrinėjimų iki tolerancijos teorijos – šerdis. Todėl ir Lietuvos filosofijos mokslo raidą nuo pat jos atsiradimo XVI a. pradžioje iki XXI a. pradžios jis nuosekliai suvokė kaip sudedamąją pasaulinės mokslo žinijos sklaidos dalį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos filosofijos istorija; Plečkaitis; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Lithuanian history of philosophy; Plečkaitis.

ENProfessor Romanas Plečkaitis (1933-2009) is the most prominent figure in the scholarship of the history of philosophy in Lithuania. In the universal context of centuries long history of philosophy and whereof unfolding scientific knowledge he scrutinized the large variety of philosophical doctrines and views, which were taught and developed in Lithuania and, first and foremost, at Vilnius university. The fundamental methodological posture of prof. R. Plečkaitis, which persisted unshakably throughout his whole academic carrier, affirmed the unsurpassable supremacy of Enlightenment scientific ideals. At the heart of all his most important works embracing studies in history of western philosophy as well as theory of tolerance lies his conviction that the progressive advance of scientific edifice and its research standards must not depend on any ideological, religious or other parascientific circumstances. Therefore he consistently treated the development of the academic philosophy in Lithuania since its very the beginning in the XVI century up to the dawn of XXI century as a part and parcel of the growing universal knowledge of science. [From the publication]