Kultūros studijų idėjos ir vardai Lietuvoje

LTStraipsnyje nagrinėjamos Lietuvos kultūros studijos. Autorius analizuoja tris laikotarpius: 1) tarpukario; 2) pokario, kuris apima tiek kultūros tyrimus Sovietų Lietuvoje, tiek Lietuvos emigrantų užsienyje kultūros studijas; 3) posovietinį. Kultūros tyrimai interpretuojami vadovaujantis šiomis prielaidomis: 1) kultūros studijos neatsiejamos nuo modernybės diskurso, net kalbant apie postmodernios kultūros situaciją ir jos atstovus; 2) kultūra interpretuotina kaip integrali visuma, prieinama filosofinei refleksijai; 3) kultūros studijos balansuoja tarp regioninio tapatumo ir globalių tendencijų; 4) kultūros studijos plėtotinos atsižvelgiant į mūsų hermeneutinius siekius; 5) kultūros fenomenai, įtraukiami į kultūros studijas, nurodo gyvenamąjį pasaulį kaip kultūros aplinką ir mūsų kūrybinį vaidmenį joje; 6) kultūros studijų tyrinėtojai dalyvauja tiek vertikalioje tam tikro regiono kultūros bendrijoje, tiek horizontalioje pasaulinėje mokslo visuomenėje; 7) kultūros studijos iškyla kaip tarpdalykinis diskursas, t. y. kaip "ilgojo kelio" (Ricoeuras) taktikos išdava. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūros idėja; Kultūros studijos; Regionas; Tapatumas; Cultural studies; Idea of culture; Identity; Region.

ENThe article deals with cultural studies in Lithuania. The author interprets three periods: 1) the interwar period, 2) the post-war period that covers both cultural research in Soviet Lithuania and research of Lithuanian emigrants abroad, and 3) the post-soviet period. The author interprets a number of Lithuanian cultural researchers on the basis of the following assumptions: 1) cultural studies are inseparable from the discourse of modernity even if we speak about postmodern cultural situation and its representatives; 2) culture should be interpreted as an integral whole available for philosophical reflection; 3) cultural studies balance between regional identity and global tendencies; 4) cultural studies should be developed with respect to our hermeneutic intentions; 5) cultural phenomena have been used by cultural studies referring to our life world as cultural environment and our creative role within it; 6) the researchers of cultural studies take part in both vertical cultural community of a certain region and horizontal scientific society around the world; 7) cultural studies emerge as interdisciplinary discourse, i.e. as a result of "long way" (Ricoeur) tactics. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Komunikacija / Communication