Pierre'o Bourdieu literatūros sociologija

LTPierre’as Bourdieu pasiūlė naują teoriją apie literatūros socialumą. Jo literatūros lauko teorija siūlo sisteminį požiūrį į kultūrinę veiklą, kiekvieno reiškinio kontekstualizaciją. Šis analitinis teorinis modelis siekia integruoti visus kultūros elementus ir atskleisti bei kokybiškai interpretuoti jų dialektinius ryšius. Bourdieu atkreipė dėmesį į neįprastus aspektus: literatūros kūrinių sąsajas su pinigais ir leidyklų bei knygynų verslu, literatūrinės kūrybos kolektyvinę dimensiją, rašytojų karjerą, konkurenciją, įsitvirtinimo strategijas. Teoriškai paaiškino „kultūros gamybos“ sferą ir kaip atskirą šaką išplėtojo menininko sociologiją. Suaktualino literatūros kūrinio statusą ryškindamas ne tik socialines turinio detales, bet ir formaliųjų elementų socialinę prasmę. Bourdieu pasiūlė apibrėžtą struktūrinį modelį literatūros proceso sanklodai bei raidai nustatyti, jo metodas padėjo pagrindus socialinei literatūros istorijai. Bourdieu modelis, derindamas struktūrinį ir funkcinį pjūvius, siekia perprasti kultūros vidinę organizaciją, pateikia krypčių, kurios už atsitiktinių ir pabirų kultūros dalyvių elgsenų leidžia ieškoti aiškesnių motyvų ir strategijų. Bourdieu pavyko suderinti imanentinę ir kontekstinę perspektyvą, įtikinamai įterpti literatūros studijas į platesnius bendrosios socialinės erdvės tyrinėjimus vartojant abiem sritims tinkančias sąvokas (laukas, habitus), pasiūlyti konkretesnių analitinių procedūrų bei tyrimo aspektų (kokybinė empirinė analizė, homologijos, žanro sociologija, veikėjų ir autoriaus sąsaja, elitinės ir populiariosios literatūros perskyra). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūros socialumas; Teorinis modelis; Literatūros laukas; Menininko sociologija; Imanentinė analizė; Kontekstinė analizė; Įprastinis; Socialinė filosofija; Bourdieu recepcija.

ENPierre Bourdieu has offered a new theory about sociality of literature. His theory of literary field provides a systemic perspective on cultural activity, contextualization of every phenomenon. This analytical theoretical model seeks to integrate all cultural elements and to reveal as well as provide a qualitative interpretation of their dialectic ties. Bourdieu paid attention to unusual features: the link between literary works and money, publishing houses, and bookstore business, collective dimension of the literary process, writers’ career, competition and establishment strategies. He came up with a theoretical explanation of “cultural production” sphere and turned the sociology of artist into a separate discipline. Bourdieu brought back to relevance the status of literary work by highlighting not only social details of content, but also social meaning of formal elements. Bourdieu offered to define a structural model to establish the structure and evolution of literature, his methods laid foundations for the social history of literature. Bourdieu’s model, reconciling structural and functional perspectives, seeks to grasp internal organization of culture; it provides directions, which allow locating more articulate motives and strategies behind accidental and fragmented behaviour of participants of culture. He managed to balance immanent and contextual perspectives, to locate literary studies in a wider space of general sociological research by using concepts applicable to both fields (field, habitus), to offer more specific analytic procedures, and research dimensions (qualitative empirical analysis, homology, genre sociology, links between characters and author).