Vyresniųjų mokinių dvasingumas globalizacijos iššūkių kontekste

LTStraipsnyje siekiama pagrįsti dvasingumo aktualumą ir sudėtingumą globalizacijos iššūkių kontekste. Remiantis teologų, filosofų ir edukologų darbais, aptariami dvasingumo raiškos kontūrai. Šių idėjų kontekste atskleidžiamos vyresniųjų mokinių dvasingumo kaitos tendencijos ir ugdymo strategijos. Tyrimas atliktas dviem etapais: 1998 m. apklausta 220 vyresniųjų klasių mokinių, besimokančių dviejose miesto vidurinėse mokyklose (10-11 klasėse) ir dviejose gimnazijose (2-3 klasėse). 2009 m. apklausti 666 vyresniųjų klasių mokiniai, besimokantys trijose vidurinėse mokyklose ir trijose gimnazijose. Nustatyta, kad vyresniųjų mokinių požiūriai į terminalines vertybes nedaug tepakito: pastebėtas pozityvesnis lygybės ir laisvės svarbos vertinimas ir negatyvus požiūris į tikrą draugystę, patogų, iš dalies įdomų, gyvenimą bei vidinę harmoniją. Vyresnieji mokiniai per menkai vertina grožį, nacionalinį saugumą ir kūrybą. Požiūris į instrumentines vertybes taip pat mažai kinta. Tarp mažiausiai pripažįstamų vertybių išlieka klusnumas ir išdidumas. Pagal lytį ir mokyklos tipą požiūriai į vertybes mažai skiriasi, taip pat nenustatyta ryškių vertybių prasmės suvokimo pokyčių. Vyresnieji mokiniai giliau įžvelgė ribinių vertybių prasmingumą nei instrumentinių, tarp kurių dominuoja dorovinės vertybės. Per menkas šių vertybių prasmės suvokimas gali tapti kliūtimi įgyvendinant terminalines vertybes kaip aukštesnius gyvenimo tikslus. Teigiamo vyresnio amžiaus moksleivių požiūrio į dvasines vertybes kaip kognityvinio prasminio dvasingumo matmens formavimas išlieka aktuali edukacinė problema.Reikšminiai žodžiai: Dvasingumas; Globalizacija; Globalizacija, dvasingumas, požiūris į dvasines vertybes, kaita; Vyresnių klasių mokiniai; Globalization, sprirituality, approach to the spiritual values, turnover; High school students; Spirituality, globalization.

ENThe article attempts to substantiate the topicality of spirituality in the context of the challenges of globalization. The contours of expression of spirituality are discussed based on works by theologians, philosophers and educologists. Within the context of these ideas, tendencies in changes of spirituality of elder students’ and education strategies are revealed. The research was performed in two stages: 220 pupils of elder forms from two city secondary schools and two high schools were interviewed in 1998. In 2009, 666 pupils from elder forms studying in three secondary schools and three high schools were interviewed. It was revealed that attitudes of elder pupils changed slightly: a more considerable positive change was observed in the attitude toward freedom, wisdom, and dignity, while a negative tendency has been revealed in the attitudes towards real friendship, and internal harmony. Beauty, national security and creation remained among the least acknowledged terminal values among elder form pupils. The attitude towards instrumental values also changed slightly. Obedience and pride remained among the least evaluated instrumental values. A minor change in the attitudes to values on the basis of gender was established. Elder students saw the meaning of marginal values rather than instrumental values, among which moral values prevail. Poor perception of these values may become an obstacle for the implementation of terminal values as higher aims of life.