Apie kosminę Vytauto Bacevičiaus muziką

LTRemiantis gausiu Vytauto Bacevičiaus epistoliniu palikimu, straipsnyje pateikiami kompozitoriaus samprotavimai apie muziką, atonalumą, muzikinę formą, kosminės muzikos idėjas. Šias pastarąsias V. Bacevičius ėmė brandinti modernistiniame kūrybos laikotarpyje – Kaune, kai kompozitorius domėjosi XX a. 4-ojo dešimtmečio simbolistine ir abstrakcionistine lietuviškojo avangardo daile. Eksperimentuodamas su kultinėmis praktikomis, V. Bacevičius surado specifinę muzikos kūrinio užrašymo techniką, kurią jis pats pavadino „grafine“ arba „vidine astronomija“: kūrinys pirmiausia buvo fiksuojamas grafiniais brėžiniais, vėliau jie buvo transponuojami į konvencionalų partitūros užrašymą. V. Bacevičius nurodė tris pagrindinius „grafinės technikos“ taikymo privalumus: 1) ji skatina kūrinio visumos organizavimo skaidrumą ir makroformos, ir konstrukcijos detalių lygmeny, taip pat padeda realizuoti polifoniją; 2) eliminavus fortepijoną ar kitą kurį instrumentinį tarpininką, garantuojamas būtinas atonalus abstrakutmas; 3) garantuojama imanentinė logika, kuri, pasak autoriaus, lemia visiškai naują intervalų jungimą ir kitokią kontrapunkto sistemą negu ta, kuria naudojasi dodekafonistai ir serialistai. Kosminė V. Bacevičiaus muzika patvirtina archetipinę mintį apie žmogaus ir visatos tapatumą, apie mikro- ir makrokosmo vienybę.Reikšminiai žodžiai: Kosminė muzika; Vidinė visata; Simboliai; Fantazija; Grafinė užrašymo technika.

ENWith reference to the vast epistolary legacy of Vytautas Bacevičius, the article presents reasoning of the composer about music, atonality, musical form, ideas of cosmic music. V. Bacevičius started nurturing the latter in the period of modernistic creation in Kaunas when the composer was showing interest in symbolistic and abstractionistic art of the Lithuanian avant-garde of the 4th decade of the 20th century. Through experiments with religious practices, V. Bacevičius discovered a specific technique for recording of a piece of music, which he himself called “graphic” or “internal astronomy”: a piece of work was first fixed in graphic schemes, and later transposed into conventional score. V. Bacevičius indicated three major benefits of application of “graphic technique”: 1) it stimulates transparency of organisation of the entirety of a piece of work and helps to actualise polyphony on the level of macro-form and structural components; 2) elimination of a grand piano or another instrumental mediator guarantees necessary atonal abstractiveness; 3) immanent logic which, in the author’s words, determines absolutely new connection of intervals and the counterpoint system different from the system used by dodecaphonists and serialists, is guaranteed. Cosmic music of V. Bacevičius confirms the archetypical idea of the sameness of a man and universe and of unity of micro- and macrocosm.