LTStraipsnis skirtas piemenavimo kultūros tyrimui. Tyrimo objektas – su gyvulių ūkiu susijusioje veikloje dalyvaujanti samdinių kategorijai priklausančių asmenų grupė, t. y. piemenys. Straipsnyje nagrinėjamos piemens kategorijos prasmės skirtinguose kontekstuose. Šis tyrimas – vienas pirmųjų bandymų aptarti piemens kategorijos šiandienės ir tradicinės prasmės ženkliškumą. Reikšmingas tyrimo aspektas yra atskleisti piemenavimo kultūros vietą kaimo bendruomenės kultūrinėje terpėje. Siekiama parodyti, kad piemuo joje funkcionuoja kaip darbo jėga ir kaip atskiras individas. Tai padeda atskleisti piemenavimo kultūros istorinė raida. Bendro gyvulių ganymo tradicijos Lietuvoje susiklostė XVI a. bendruomeniniame kaime. Veikiant įvairiems sociokultūriniams veiksniams kaimo bendruomeninės gyvenimo formos pasiekė XX a. Šiandienėje visuomenėje ir tradicinėje kaimo bendruomenėje į piemenį žvelgiant teoriškai ir problemiškai kaip į kultūrinį ženklą ir jo prasmes, išryškėja sąvokos dviprasmiškumas, sietinas su amžiaus kategorija bei tam tikra veiklos specifika. Šiuolaikinės visuomenės požiūriu fiksuojami stereotipiniai vaizdiniai: „svetimas“ ir „savas“ piemuo, vargo metafora. Tradicinėje kultūroje tai atsiskleidžia per bendruomenėje gyvuojančias reikšmes: „tikro piemens“ vaizdinį, vyriškumo ženklus. Todėl ne tik šiuolaikinis pasaulis yra ženkliškas, bet ir tradicinėje kultūroje esama kultūros reiškinių ženkliškumo.Reikšminiai žodžiai: "piemuo"; Kaimo bendruomenė; Kategorija; Klasifikacija; Kultūra; Papročiai; Piemuo; Principas; Category; Classification; Cowboy; Culture; Customs; Principle; Shepherd; Village community.
ENThe article is dedicated to the culture of shepherding. The object of the research is the group of individuals belonging to the category of hired persons participating in animal husbandry, i.e. shepherds. The article analyses the meaning of the shepherd category in different contexts. This research is one of the first attempts to look at the current significance and traditional meanings of the category of the shepherd. The significant aspect of the research is to reveal the place of the culture of shepherding in the cultural domain of the rural community. The author seeks to demonstrate the shepherd functions within this community as a labour force and as a separate individual. This helps reveal the historical development of the culture of shepherding. The traditions of shepherding in Lithuania emerged in the 16th c. in rural communities. Being under the influence of various socio-cultural factors, the forms of rural community life reached the 20th c. In the contemporary society and traditional rural community, the category shepherd is perceived from a theoretical problematic viewpoint as a sign of cultural expression and its meanings, the ambiguity of the concept, related to the category of age as well as to some of a person’s specific activities, often having a negative meaning in life, becomes clearer. From the viewpoint of contemporary society, stereotypical images are observe: “foreign” and “own” shepherd, the metaphor of hard life. In a traditional culture this is revealed through the practical meanings existing in the village community: the image of the real shepherd, signs of manliness. Thus, not only is the current world significant, but in the traditional culture there exists the significance of culture occurrence.