Rokitai : santvarka ir veikla XVIII-XIX a. I pusėje

LTTyrime analizuojam rokitų santvarka bei veikla XVIII–XIX a., atskleidžiama vienuolijos organizacinė struktūra Vilniaus ir Žemaičių vyskupijose, jos špitolių veiklos mastas ir pobūdis, brolių gyvenamoji bei darbo erdvė, ūkiniai špitolių gyvenimo aspektai ir rokitų panaikinimo aplinkybės. Vilniaus vyskupas Bžostovskis 1713 m. pakeitęs Pranciškonų tretininkų eremitų brolijos organizaciją, suteikė jai Šv. Roko pavadinimą. Rokitai buvo diecezinio pavaldumo brolija-vienuolija ir priklausė vietos vyskupo jurisdikcijai. Vienuoliją sudarė vyrai pasauliečiai, duodavę paprastus įžadus. Šalia visoms vienuolijoms įprastų įžadų (neturto, skaistybės ir klusnumo) rokitai duodavo ir ketvirtąjį – rūpinimosi ligoniais. Vilniaus, Kauno bei Varnių ir Minsko špitolių ligonius ir globotinius prižiūrėdavo ne tik rokitai, kurie dažniausiai atlikdavo slaugytojų funkcijas, bet ir felčeriai. Pagrindiniai rokitų pragyvenimo šaltiniai buvo fundacijos bei geradarių užrašymai, nekilnojamojo turto nuoma, Bažnyčios hierarchų paskirtos sumos bei brolių surinktos aukos. Yra keletas rokitų žlugimo priežasčių. 1842 m. vykę parapinių bažnyčių bei labdaringų įstaigų žemės valdų nusavinimai sudavė lemtingą smūgį Kęstaičių ir Varnių rokitams – nebegalėdamos išsilaikyti špitolės buvo priverstos nutraukti veiklą. Minsko rokitų špitolės žlugimą 1821 m. lėmė pačių rokitų nesugebėjimas tvarkytis bei sumažėjęs brolių skaičius. Kauno rokitams skaudų smūgį sudavė ypač daug nuostolių atnešusi 1812 m. prancūzų invazija, po kurios broliams jau nebepavyko atsitiesti. Ne ką mažiau svarbi ir kita priežastis – likę broliai buvo pakankamai garbaus amžiaus, o norinčių tapti rokitais jau nebeatsirado.Reikšminiai žodžiai: Rokitai; Vienuolijos; Špitolės; Šv. Roko vienuolija (rokitai); Brotherhood of Saint Roch; Community Hospitals (Spitole); Monasteries; The Brotherhood of Saint Roch.

ENThe Brotherhood of Saint Roch, founded in 1705 by the Franciscan tertiary Jonas Jarolavičius in Vilnius and reformed by Vilnius Bishop Constantinus Casimirus Brzostowski in 1713, was active only in the territory of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). Its activities have been scarcely treated in historiography up to now and the structure of the brotherhood, the scope of its activities and other questions have been meagerly analyzed. The main attention of the article is devoted to the organizational structure of the brotherhood in the Dioceses of Vilnius, the Samogitians, and Minsk (after 1798) as well as much as possible fragmental sources – the scope and nature of the activities at the former špitoles (community hospitals) of the Saint Roch monasteries comparing them with those of other orders (Bonifrats, Sisters of Charity). Five monasteries with špitoles belonged to the Roch Brotherhood: in Vilnius (1708/9–1799), Kęstaičiai (1738–1842), Varniai (1743–1842), Kaunas (1750–1824) and Minsk (1752–1821). The Brotherhood of Saint Roch in Vilnius were in charge of one the city’s largest semi-specialized hospitals, devoted to the treatment of venereal and other diseases although expecting mothers and castaways also received shelter. Similar activities were also carried out in Kaunas. On the other hand, the špitoles of Kęstaičiai, Varniai, and Minsk were active as only shelters. Moreover, the špitole of the Varniai Brotherhood of Saint Roch – at least until 1782, when it was transferred to the outskirts of the town – also worked as a shelter of invalid/ emeriti priests. [From the publication]