Istorinė atmintis sovietmečio ir posovietinėje Lietuvoje : atminties politikos pokyčiai ir lietuviškojo tapatumo transformacijos

LTIstorinė atmintis, atminties politikos ypatumai ir lietuviškosios tapatybės transformacijos sovietmečio Lietuvoje bei posovietiniame būvyje – itin aktuali, tačiau vis dar mažai tyrinėta tema. Bendriausi istorinės atminties politikos sovietmečiu ypatumai įgalina teigti, kad ankstyvajame sovietmetyje vykdytas intensyvus ir itin įvairiapusis tarpukarinio interpretacinio konteksto, kuriame 1918-1940 m. gyveno lietuvių visuomenė, naikinimas bei griovimas („organizuota užmarštis“) vėlyvajame sovietmetyje buvo pakeistas ganėtinai sėkmingais mėginimais sukurti sovietinės ideologijos ir nacionalizmo hibridą – „nacionalinį komunizmą“. Sovietinės atminties politikos priemonės paveikė tarpukariu susiformavusią lietuvių visuomenės istorinę sąmonę, „užšaldydamos“ kai kuriuos tarpukarinio didžiojo naratyvo apie lietuvių tautos praeitį, dabartį ir ateitį prasminius bei emocinius akcentus. Sovietmečio lietuvių visuomenės opozicijos būdai tuometinėje viešojoje erdvėje bei oficialiajame diskurse absoliučia dauguma atvejų signalizavo judėjimą „nacionalinio komunizmo“ link (pvz.: J. Kubiliaus, J. Marcinkevičiaus, V. Žalakevičiaus veikla); bandymai žengti toliau suponuodavo griežtą sistemos reakciją (J. Jurginio, J. Jurašo opozicinės laikysenos atvejai). Nepriklausomos Lietuvos politinio elito valingas veikimas sukuriant normatyvinį santykį su sovietmečiu, įtvirtinant viktimizuotos istorijos sampratą nepalengvina komplikuoto posovietinės Lietuvos visuomenės bendruomeninio tapatumo, socialinio solidarumo ir kolektyvinės atminties konstravimo darbo – dažniausiai pasirenkamas bandymo teisti bei konfrontacijos kelias.Reikšminiai žodžiai: Ideologija; Istorinis naratyvas; Istorinė atmintis; Istorinė sąmonė; Istorinės atminties politika; Lietuvos visuomenė; Posovietinė Lietuva; Sovietmetis; Historical consciousness; Historical memory; Historical memory politics; Historical narrative; Ideology; Lithuanian society; Post-Soviet Lithuania; Soviet occupation; Soviet period.

ENThe general characteristics of the historical memory politics during the Soviet period imply that an intensive all round destruction of the interpretative context of Lithuanian society in 1918-1940 ("organised oblivion") in the late Soviet period was transformed into successful attempts to build a hybrid of soviet ideology and nationalism - "national communism". The measures of the Soviet memory politics made an impact on the historical consciousness of the Lithuanian society that was formed during the interwar period: the notional and emotional accents of the new great interwar narrative on the Lithuanian nations past, present and future on the one part were being destroyed and on the other part they were being "conserved" and used for making Soviet ideological solutions. The modes of resistance of the Soviet Lithuanian society (especially of individual personalities) to the above-mentioned impact in the then public space and formal discourse largely resulted in a movement along the ideological lines of "national communism". The "conserved" great narrative of the Soviet period returned to the Lithuanian formal discourse after the 1990 s with a new force; its specific motives and "sites of memory", which were highlighted during the occupation, make a huge impact on the contemporary Lithuanian socio-cultural identity. [text from author]