Social strata in Lithuania and its development tendencies

LTObjektyvios informacijos apie Lietuvos viduriniosios klasės ypatumus ir kitimo tendencijas beveik nėra; išvados paprastai daromos remiantis ne patikimais apskaičiavimais, o apklausų, kurias rengia įvairios institucijos, dalyvių vertinimais, kaip jie gyvena ir kokiam visuomenės sluoksniui save priskiria. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos gyventojų socialinių sluoksnių ypatumus ir atlikti socialinių sluoksnių raidos analizę. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti socialinių sluoksnių sampratą ir socialinės stratifikacijos kriterijus. 2. Aptarti visuomenės struktūravimosi užsienio valstybėse teorinius klausimus. 3. Išanalizuoti Lietuvos gyventojų socialinių sluoksnių ypatumus ir kitimo tendencijas. Tyrimo metodai: sisteminė socialinės- ekonominės literatūros analizė, apibendrinimo metodai, lyginamoji, struktūrinė ir loginė analizė bei kiti analitiniai metodai. Šio straipsnio autoriai motyvuoja, kad pagrindiniai kriterijai, apibūdinantys socialinę klasę (sluoksnį), yra pajamos ir profesija, sąlygojami atitinkamo išsimokslinimo. Remiantis šiais kriterijais straipsnio autoriai Lietuvos socialinėje struktūroje išskyrė 4 klases: žemutinę, tarpinę, viduriniąją ir aukštutinę. Kiekvienoje jų išskirti ir du posluoksniai pagal kultūrinį kapitalą: I posluoksniui priskirti gyventojai su namų ūkio galvos išsimokslinimu iki viduriniojo imtinai, o II posluoksniui – su aukštuoju ir aukštesniuoju išsimokslinimu. Nustatyta, kad didžiausią Lietuvos visuomenės dalį 2004–2008 m. sudarė tarpinis sluoksnis (klasė). Į jį pateko šiek tiek mažiau nei pusė visų Lietuvos gyventojų. Beveik trečdalis gyventojų priklausė viduriniajam socialiniam sluoksniui, šeštadalis sudarė žemutinį socialinį sluoksnį, aštuntadalis – aukštutinį sluoksnį.Iki 2008 m. žemu­tinio socialinio sluoks­nio dalis visuomenės struktūroje mažėjo, o aukštutinio didėjo. Tarpinio ir viduriniojo socialinių sluoksnių dinamininiai pokyčiai iki 2008 m. buvo nežymūs. Dėl pasikeitusios ekonominės padėties Lietuvoje ir pasaulyje 2008 m. išaugo žemutinio ir tarpinio socialinių sluoksnių dalis visuomenės struktūroje, o viduriniojo ir aukštutiniojo sumažėjo. Tai rodo, kad visuomenės raida nevyko socialinio vienalytiškumo kryptimi. Apie viduriniąja klasę, kaip ji suprantama ekonominiu požiūriu išvystytose Vakarų šalyse, Lietuvoje galima kalbėti tik kaip apie iracionalų reiškinį. Pagal savo formą viduriniosios klasės kriterijus iš esmės atitinka tik viduriniojo socialinio sluoksnio II posluoksnį, tačiau ir jo dar negalima vadinti teisėta viduriniąja klase. Silpniausia vieta – trūksta masiškumo. Visuose Lietuvos gyventojų socialiniuose sluoksniuose daugiausia gyventojų sudaro samdomi darbuotojai, mažiausiai žemutiniame sluoksnyje – verslininkai, tarpiniame – verslininkai ir kt., viduriniame ir aukštutiniame – žemdirbiai ir kt. Lietuvos gyventojų socialiniuose sluoksniuose vyrauja vienišų asmenų namų ūkiai (išskyrus žemutinį socialinį sluoksnį, kuriame daugiausia sudaro porų su vaikais namų ūkiai), mažiausiai sudaro vienišų asmenų su vaikais namų ūkiai (žemutiniame ir tarpiniame sluoksniuose) ir kiti namų ūkiai su vaikais (viduriniajame ir aukštutiniame socialiniuose sluoksniuose). Aukštutiniame, viduriniajame ir tarpiniame socialiniuose sluoksniuose daugelis gyventojų gyvena mieste, žemutiniame – kaime. Tačiau gyventojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą socialiniuose sluoksniuose analizuojamu laikotarpiu turėjo tendenciją panašėti. Visuose socialiniuose sluoksniuose yra daugiau namų ūkių, kurių galva – vyras. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Socialinė visuomenės struktūra; Socialiniai sluoksniai; Vidurinioji klasė; Minimalus normatyvinis vartojimo biudžetas; Social structure of society; Social strata; Middle class; Minimal normative consumption budget.

ENThe article reveals the conception of social strata (class). The main features of social strata are singled out and the necessity to distinguish it is emphasized. Theoretical issues of society stratification in foreign countries are discussed in the article as well. Analysis of social strata characteristics was carried out and tendencies of its changes were identified according to the authors’ selection criteria and thresholds within social strata of Lith­anian population. Research reveals that middle class in Lithuania is irrational and development of social strata in society is not moving towards social homogeneity. [From the publication]