LTŽinių valdymas kaip universali strategija pasižymi taikymo galimybėmis įvairiuose kontekstuose: individo, organizacijos, valstybės ir kt. Didžiausio mokslininkų ir praktikų dėmesio žinių valdymas sulaukė organizacijos lygmenyje, kur žinios dažniausia įvardijamos kaip esminis pridėtinės vertės generavimo instrumentas. Straipsnyje aktualizuota mokslinė problema nusakoma probleminiais klausimais: kokie žinių valdymo pagrindiniai teoriniai aspektai išskiriami organizaciniame ir asmeniniame žinių valdymo lygmenyje? Kaip į asmenybės saviugdą orientuotos žinios, perteikiamos visuomeninės švietėjiškos organizacijos, realizuojamos asmeniniame žinių valdymo lygmenyje? Tyrimo tikslas - išanalizuoti į asmenybės saviugdą orientuotų žinių valdymą, empiriškai diagnozuojant ir pagrindžiant visuomeninės švietėjiškos organizacijos perteikiamų žinių realizavimo asmeniniame žinių valdymo lygmenyje modelį.Atliekant empirinį tyrimą buvo pasirinktas lankstus tyrimo dizainas, taikant fenomenologinę strategiją. Duomenų rinkimui taikytas individualusis giluminis (angį. in-depth) interviu, pasirenkant patį tiksliausią duomenų fiksavimo būdą - interviu įrašymą garso technika (diktofonu) ir interviu teksto transkribavimą apimant pažodinį informantų pasisakymų citavimą. Tyrimui pasirinkta visuomeninė švietėjiška organizacija Baltijos „Gyvenimo menas" (visas pavadinimas - Baltijos „ Gyvenimo meno " labdaros ir paramos fondas), kurį, straipsnio autorių nuomone, atliktame tyrime tinkamai reprezentuoja visas kitas panašias organizacijas. Tyrimo imčiai sudaryti taikytas maksimaliai įvairių atveju atrankos būdas. Iš viso į tyrimą buvo įtraukti devyni organizacijos „Gyvenimo meno" programos įvairių pakopų (I, II, III pakopų) kursuose dalyvavę asmenys.Į asmenybės saviugdą orientuotų žinių valdymas iliustruojamas visuomeninės švietėjiškos organizacijos perteikiamų į asmenybės saviugdą orientuotų žinių realizavimo asmeniniame žinių valdymo lygmenyje modelyje. Visuomeninė švietėjiška organizacija (Baltijos „Gyvenimo menas"), į asmenybės saviugdą orientuotų žinių bazė, vykdomos edukacinės veiklos metu perteikia žinias mokymuose dalyvaujantiems žmonėms, kurie remdamiesi savo asmenine, jau turima ir mokymų metu įgyta nauja patirtimi į asmenybės saviugdą orientuotas žinias identifikuoja trimis formomis: kaip išreikštas, neišreikštas ir slypinčias žinias. Kiek organizacijos perteiktų žinių identifikuojama asmeninių žinių lygmenyje, priklauso nuo individo intersubjektyvios patirties. Asmeninės išreikštos, neišreikštos ir slypinčios žinios pagal racionalumo- neracionalumo kriterijų, pasiskirsto keturiais lygmenimis, kurie siejasi su keturiais asmenybės intelektais. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: žinios; žinių valdymas; Saviugda; Visuomeninė švietėjiška organizacija; Knowledge; Knowledge management; Self-education; Non-governmental educational organisation.
ENKnowledge management as a universal strategy is characterized by possibilities of application in various contexts: individual's organisation's, state's, etc. The article seeks an answer to one of the little researched problems of this field of research: how is knowledge oriented towards self-development of a personality which is provided by a non-governmental educational organisation transformed through the subjective personal experience of an individual and applied in management of personal knowledge. The solution to the research problem in substantiated in the article by presenting a model for realization of knowledge oriented towards self-development of a personality and provided by a non-governmental educational organisation on the level of personal level of management of knowledge, the model that has been prepared by referring to the results of the phenomenological research. [From the publication]