Examination of the entrepreneurship advantage determinants affecting strategic decisions

LTVerslininkystės plėtros tyrinėjimuose kol kas stinga darbų, skirtų spręsti klausimus, kylančius siekiant kompleksiškai įvertinti konkurencinių pranašumų indikatorių visumą, adaptuotą skirtingoms galimoms šalių - naujųjų ES narių - plėtros sąlygoms bei situacijoms. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti ekonominio konkurencingumo indikatorius, apsprendžiančius šalies verslininkystės lygį, sukurti bendrųjų konkurencinių pranašumų, turinčių įtaką strateginiams marketingo sprendimams, kompleksinio kiekybinio vertinimo, taikant daugiakriterį svertinį metodą, principus ir bazinius modelius, atlikti kompleksinį šalies verslininkystės konkurencinių pranašumų vertinimą nustatant bendrąjį indeksą (Lietuvos atvejis). Tai apsprendžia ir šio ekonominio konkurencingumo indikatorių sistemos tyrimo teorinį originalumą, taikant daugiakriterį svertinį metodą. Kompleksinio konkurencinių pranašumų determinantų vertinimo rezultatų pritaikomumą nusako ir tai, kad ši vertinimo sistema taikytina pagrindžiant šalies verslininkystės plėtros strategines ir programines nuostatas. Siekiant atskleisti reikšmingus ekonominio konkurencingumo indikatorius, atlikta lyginamoji analizė Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalių pagrindu, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų atliktų šalių globalaus konkurencingumo indekso pirminių ir integraliųjų indikatorių tyrimų bei vertinimų rezultatais. Drauge tai įgalino suformuoti požiūrį į jų visumą kaip vientisą sistemą. Ranguojant pagal atskirus indikatorius, kurie buvo nauti nustatant pasaulio globalaus konkurencingumo indeksą, didžiausius skirtumus pirmiausia lėmė inovacinis pajėgumas, technologijų įsisavinimas firmų lygmenyje, vyravimo rinkoje indikatorius, gamybos proceso rafinuotumas.Pavyzdžiui, konkrečiai analizuojant pasirinktų CRE šalių ekonominio konkurencingumo indikatorių ekspertinius vertinimus, didžiausi skirtumai nustatyti ne tarp šių šalių grupių, o tarp Čekijos ir Bulgarijos. Tarp Baltijos šalių skirtumus daugiau nulėmė šių šalių makroekonominė situacija. Autoriai pristato kompleksinio konkurencinių pranašumų determinantų visumos, kaip sistemos su tiesioginiais ir netiesioginiais determinantų tarpusavio sąveikos ryšiais, vertinimo teorinius pagrindus ir principinius modelius. Orientuojantis į kiekybinio vertinimo metodus, suformuota dviejų stadijų vertinimo sistema; procesą algoritmizavus, jį galima įjungti į bendrąją strateginių sprendimų kompiuterinę paramos sistemą. Išnagrinėjus taikytinus daugiakriterio vertinimo metodus, pasirinktas daugiakriteris svertinis metodas (angl. Simple Additive Weighting method). Vertinimo procese pirmojoje stadijoje atliekamas bendrąjį indeksą apsprendžiančių determinantų ekspertinis vertinimas (kiekybine išraiška 10 balų skalėje) ir nustatomi kiekvieno iš šių determinantų svertiniai reikšmingumo koeficientai. Tuo pagrindu antrojoje stadijoje taikant minėtą vertinimo metodą adaptuoto modelio pagrindu bei atsižvelgiant į diferencijuotą pirminių determinantų reikšmingumą, pritaikant naujosioms ES valstybėms, nustatomas apibendrintas šalies verslininkystės konkurencinių pranašumų lygio bendrasis indeksas. Gali būti modeliuojami sistemos parametrų pokyčiai, tarkime, pagal perspektyvinės verslininkystės raidos scenarijus. Ši proceso schema realizuota tyrinėjant bei vertinant Lietuvos verslininkystės pirminius konkurencinių pranašumų determinantus ir nustatant bendrąjį indeksą pagal 2010 m. situaciją ir pagal prognozuojamus 2012 m. pokyčius.Tarp pirminių determinantų geriausiai įvertintas eksporto pajėgumas, po to seka inovacinis pajėgumas bei marketingo strategijos rafinuotumas ir aukštųjų technologijų įsisavinimas firmų lygmenyje, tiesa, 2012 m. tik eksporto ir inovacinis pajėgumai vertinami 5.5-5.6 balo. Pateikiami vertinimo rezultatai rodo, kad verslininkystės konkurenciniai pranašumai visumoje 2010 m. atitinka santykinai žemesnį nei vidutinis lygį (bendrasis indeksas 4.5 balo), o 2012 m. prognozuojamas beveik vidutinis lygis (bendrasis indeksas virš 4.9 balo). Kaip matyti, verslininkystės konkurencingumo tyrimai yra svarbus teorinis įrankis pagrindžiant marketingo strategijos prioritetus bei atskleidžiant šalies potencialo didinimo rezervus; vertinimo rezultatai gali būti naudingi ir verslo asocijuotoms struktūroms. Autorių plėtojama šalies verslo konkurencingumo kiekybinio daugiakriterio vertinimo metodika tinka panaudoti ir atliekant svarbiausių programinės plėtros strateginių parametrų ekspertizę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konkurenciniai pranašumai; Pirminiai determinantai; Strateginiai marketingo sprendimai; Kiekybinis vertinimas; Daugiakriteris svertinis metodas; Competitive advantage; Primary determinants; Strategic marketing decisions; quantitative assessment; Simple Additive Weighting method.

ENThe investigation of competitive advantages is relevant for making strategic entrepreneurship decisions. This study first of all included the comparison of the selected economic competitiveness indicators in the new EU countries. The authors provided a theoretical framework and empirical viewing for the complex evaluation of entrepreneurship advantage determinants based on multiple criteria assessment methods. The evaluation results for Lithuania in sustainable transition are presented in the paper. [From the publication]