LTStraipsnyjeanalizuojama mokslinėproblema formuluojama tokiu klausimu: kaip užtikrini ir įvertinti perkelto apklausos instrumento vertimo kokybę? Vertimo kokybės įvertinimas apima įvairius kokybinius (interviu, fokus grupės, atgalinis vertimas, etc.) ir kiekybinius (statistinė analizė) metodus. Vertinant išversto ir adaptuoto klausimyno aiškumą ir tinkamumą, tikslinėje populiacijoje dažnai atsižvelgiama į psichometrines skalių charakteristikas, t. y. analizuojamas skalių vidinis nuoseklumas, patikimumas, validumo rodikliai. Kronbacho alfa koeficientas gali atskleisti, kuriuos testo žingsnius reikėtų iš naujo peržiūrėti, koreguoti vertimą. Jei adaptavus klausimyną tikslinėj e populiacijoje gaunami labai aukšti psichometriniai rodikliai, toks rezultatas patvirtina, kad perkėlimo (kartu ir vertimo) procedūra pavyko. Šio straipsnio tikslas - aptarti apklausos instrumentų vertimo kokybės įvertinimo problematiką ir, remiantis mokslo publikacijose teikiamomis rekomendacijomis bei pastebėjimais, atlikti QUISS IIs metodologijos Motyvacijos ir Akademinių studijų kokybės klausimyno vertimo kokybės analizę. Šiame straipsnyje aptartos dvi apklausos instrumentų vertimo kokybės įvertinimo prieigos: kokybinė - ekspertinis vertinimas ir kiekybinė - psichometrinių charakteristikų analizė (patikimumas ir konstrakto validumas) 34 Motyvacijos ir Akademinių studijų kokybės skalių sudarytų iš 297 testo žingsnių. Klausimyno psichometriniai rodikliai (patikimumas ir konstrakto validumas) analizuoti naudojant statistinį paketą „SPSS 13.0". Klausimynas verstas remiantis kokybine vertimo kokybės prieiga - ekspertiniu kokybės vertinimu.Išvados. Vienoje sociokultūrinėje terpėje sukurtų apklausos instrumentų perkėlimas į kitą sociokultūrinę terpę yra sudėtinga procedūra. Vienas problemiškiausių, daug diskusijųsocialiniųtyrimųmetodologinėje literatūroje keliančių etapų- kaip užtikrini ir patikrinti perkeliamo apklausos instrumento vertimo kokybę. Vertimo kokybės įvertinimas apima įvairius kokybinius ir kiekybinius metodus. Kada ir kokie metodai taikytini, lemia daugybė veiksnių, tačiau teorinių ir empirinių mokslinių straipsnių analizė atskleidžia, jog klausimyno vertimas turėtų būti įvertintas tiek kokybiniais, tiek kiekybiniais metodais. Norint patvirtinti perkelto klausimyno metodologinę kokybę, būtina visuomet šsamiiai aprašyti taikytą vertimo techniką ir pateikti šio klausimyno tikslinėje populiacijoje gautas psichometrines charakteristikas. QUISSII klausimyno vertimo kokybė įvertinta ekspertiniu vertinimu (kokybinis metodas) ir kiekybiniais metodais, analizuojančiais psichometrines skalių charakteristikas. Ekspertų komanda įvertino klausimyno vertimo kokybę ir nusprendė, jog klausimynas tinkamas apklausai atlikti, bandomasis tyrimas neatliktas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Apklausos instrumentų vertimo kokybė; Vertimo kokybės įvertinimo kokybiniai metodai; Vertimo kokybės įvertinimo kiekybiniai metodai; Ekspertinis įvertinimas; Psichometriniai rodikliai; QUISS II Motyvacijos ir Akademinių studijų kokybės klausimynas; Translation quality of survey instruments; qualitative methods of translation quality assessment; quantitative methods of translation quality assessment; Expert panel review; Psychometric characteristics; questionnaire on Motivation and Academic Studies Quality (QUISS II).
ENThis article seizes the problematic of survey instruments' translation quality assessment. Transfer of a survey instrument from one sociocultural environment to another is a very complex task therefore translation quality of the instrument is one of the key elements to be assessed before making any further data analysis. In this paper, according to the contemporary scientists' recommendations the assessment of translation quality of questionnaire on Motivation and Academic Studies Quality (QUISS II1) is presented. [From the publication]