LTStraipsnyje analizuojami lietuvių kalbos vientisiniai būtieji laikai: būtasis kartinis ir būtasis dažninis. Abiems šiems laikams bendra tai, kad jie reiškia veiksmą, vykusį prieš kalbamąjį momentą, o skiria juos pagrindinė santykio su kalbamuoju momentu reikšmė: būtasis kartinis laikas gali reikšti labai artimą veiksmą atskaitos momentui: ar tai būtų dabartis, ar kitas praeities veiksmas. Taigi būtasis kartinis laikas turi ir perfekto, ir pliuskvamperfekto reikšmes. Šių reikšmių neturi būtasis dažninis laikas. Jis reiškia tolesnės praeities kartojamą veiksmą, kurio atžvilgiu jis sudaro opoziciją būtajam kartiniam laikui. Apžvelgiama lietuvių kalbos vientisinių būtųjų laikų nustatymo istorija ir apibrėžimo formavimasis. Taip pat atliekama vientisinio būtojo kartinio laiko semantikos analizė. Būtasis dažninis laikas, kaip rodo atlikta analizė, yra laiko, o ne žodžių darybos ar veikslo forma: jo forma negali reikšti artimos praeities veiksmo, jis neturi kontakto su kalbamuoju momentu, o su kartų skaičiavimu jo reikšmė nesuderinama. Būtojo dažninio laiko kilmė ir reikšmė susijusi su įvykio veikslu. Vienas kartas suvokiamas kaip baigtinis veiksmas, rezultatas. Ir tik įvykio veikslo veiksmažodžių būtojo dažninio laiko formos nepakeičiamos būtuoju kartiniu laiku. Straipsnyje taip pat pateikiami naracinio, perfektinės ir pliuskvamperfektinės reikšmių būtojo kartinio laiko bei būtojo dažninio laiko atitikmenys anglų kalboje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Būtasis dažninis laikas; Būtasis kartinis laikas; Gretinamoji gramatika; Iteratyviniai veiksmažodžiai; Laikų asmenuotės; Laikų paradigma; Sintaksė; Veikslas; Veiksmažodžiai; Aspect; Contrastive linguistics; English; Iterativeness; Lithuanian; Paradigm of tenses; Past frequentative tense; Past simple tense; Syntax; Verbs.
ENThe paper provides the analysis of Lithuanian simple past tenses, their meanings and equivalents in English. Grammatical forms determine two simple past tenses of the verb in Lithuanian: the past simple tense and the past frequentative tense. The past frequentative tense distinguishes Lithuanian from all other Indo-European languages. The specialists of historical comparative linguistics emphasize its exclusiveness, novelty, however, the origin and the ground for the overall usage is left aside. Thus, the problem of the past frequentative tense is fully covered in the paper. Moreover, some linguists suggest that there are three tenses in Lithuanian: past, present and future. They claim that there is no past frequentative tense and that its incorporation in the paradigm of tenses in Lithuanian is supported by tradition only. Furthermore, they declare that the opposition between the past simple and the past frequentative tense is the one of aspect but not of tense and claim that the past frequentative tense expresses some special meaning of iterativeness related to imperfective aspect (which is the meaning of aspect but not tense). Thus, the analysis attempts to prove that the past frequentative tense has to be included into the paradigm of tenses. The paper also focuses on the use and meanings of Lithuanian simple past tenses and provides the equivalents of them in English. [From the publication]