Zur Übersetzung von Internationalismen unter lexikalisch-semantischem und sprachpflegerischem Aspekt

LTStraipsnyje tarptautinių žodžių vertimo problematika aptariama dviem aspektais. Viena vertus, internacionalizmai nagrinėjami ekvivalentiškumo originalo ir vertimo kalboje, šiuo atveju vokiečių ir lietuvių kalbose, požiūriu. Pažymėtina, kad nepaisant kilmės bendrumo internacionalizmai originalo ir vertimo kalboje funkcionuoja savarankiškai, todėl visiško ekvivalentiškumo atvejai retesni nei galėtų tikėtis vertėjai. Atkreipiamas dėmesys į internacionalizmus kaip į potencialų vertimo klaidų šaltinį: internacionalizmai priskirtini prie blogųjų vertėjo draugų. Ypač ryški interferencija tikėtina pradedančiųjų vertėjų vertimuose. Tai lemia pradedančiojo vertėjo patirties stoka, nepakankama svetimosios ir gimtosios kalbos kompetencija, originalo kalbos svarbos pervertinimas. Be to, tarptautinis žodis pradedančiajam vertėjui atrodo „saugus“, nes yra bendras, t. y. priklauso tiek originalo, tiek vertimo kalbai. Todėl linkstama daugiau dėmesio skirti raiškos dalykams – fonetinei ir morfologinei adaptacijai, į antrą planą nustumiant turinio perkūrimo procedūras. Antra vertus, tarptautinių žodžių vertimą būtina aptarti ir kalbos kultūros požiūriu. Vertėjo sprendimui pasirinkti savos ar svetimos kilmės žodį nemažai įtakos turėtų daryti ir valstybinės kalbos politikos gairės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Blogieji vertėjo draugai; Ekvivalentiškumas; Gretinamoji analizė; Internacionalizmai; Leksika; Tarptautinis žodis; Vertimas; Vokiečių kalba; Contrastive analysis; Equivalence; False friends of translation; German; Internationalism; Internationalisms; Lexis; Lithuanian; Translation.

ENThe article discusses problems of translating international words in terms of two aspects. On the one hand, internationalisms are analysed in terms of equivalence in source and target languages which, in this case, are German and Lithuanian languages. It should be noted that despite the origin, common internationalisms in source and target languages function independently, therefore, cases of complete equivalence are rarer than it might be expected by translators. Attention is drawn to internationalisms as a source of potential translation errors: internationalisms are attributable to false friends of the translator. Particularly pronounced interference is likely in translations of beginning translators. It is caused by the lack of experience of a beginning translator, insufficient competence in foreign and native languages, overstatement of importance of the source language. In addition, an international word looks “safe” to a beginning translator, as it is common, i.e. belongs to both source and target languages. Therefore, the tendency is to give more attention to matters of expression – phonetic and morphological adaptation, while content re-creation procedures are shoved to the background. On the other hand, translation of international words must also be discussed in terms of the language culture. The translator’s decision to choose a word of own or foreign origin should also be strongly influenced by guidelines of the state language policy.