Daugiakalbystė Lietuvos miestuose: Kauno atvejis. Metodologiniai aspektai

LTEuropos Sąjungos kalbų politika išryškina daugiakalbystės svarbą ir skatina jos plėtrą. Norint vykdyti ir palaikyti tokią politiką pirmiausia reikia ištirti gyventojų kalbų ar kalbų atmainų realų vartojimą įvairiose gyvenimo srityse, tiek viešojoje, tiek privačiojoje sferose. Paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis (2001), Lietuvoje gyvena 115 tautybių gyventojų. Lietuvos gyventojų surašymo metu gauti duomenys, kokią kalbą gyventojai laiko savo gimtąja kalba, tačiau visiškai nėra duomenų, kokios kalbos ar kalbų atmainos yra realiai vartojamos namų aplinkoje. Nuo 2001 (Lietuvos gyventojų surašymas) nebuvo jokių tyrimų realiai kalbinei situacijai Lietuvoje nustatyti. Straipsnyje pateikiami pirminiai vykdyto projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ tyrimo rezultatai. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokios kalbos vartojamos namuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kurios iš jų dominuoja ir kokios yra vienos ar kitos kalbos pasirinkimo priežastys. Tyrimo duomenys surinkti atlikus 8–10 metų amžiaus moksleivių apklausą didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Straipsnyje rašoma apie Kauno miesto, visada laikytu vienu labiausiai nacionalistiniu miestu, kuriame 88 procentai gyventojų teigia, kad jų gimtoji kalba yra lietuvių, kalbinę situaciją. Kauno mieste yra tik viena mokykla, kurioje mokoma ne lietuvių kalba, palyginti su Klaipėda, kurioje yra 7 tokio tipo mokyklos, nors mieste gyvena daug mažiau gyventojų. Straipsnyje analizuojami Kauno miesto moksleivių atsakymai į klausimyno klausimus bei aptariamos kalbinės situacijos Kauno mieste priežastys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbų dominavimas; Kalbų mokėjimas; Kalbų pasirinkimas; Klausimynas; Namų kalba; Tautinė tapatybė; Ethnic identity; Home language; Knowledge of languages; Language dominance; Language preference; Questionnaire.

ENThe EU language policy promotes multilingualism. To maintain such a policy it is necessary to investigate the real usage of languages in different life spheres, both in formal and informal environments. According to the data of the latest Census of Lithuanian residents (2001), there are 115 nationalities living in Lithuania. The registration data show which languages are considered to be native languages. However, it is not clear at all what languages are really used at home. There have not been any research to find out the real linguistic situation in Lithuania since 2001. The paper presents the preliminary results of the research carried out under the project "Language Use and Ethnic Identity in Lithuanian Cities", which aims at investigating languages used at home in the biggest Lithuanian cities to find out which languages are dominating, what other language varieties are used and what are the reasons for choosing one or the other language. The research data was selected by questioning 8–10 year-old pupils in major Lithuanian cities: Vilnius, Kaunas and Klaipeda. The paper focuses on Kaunas, which has always been an outstanding nationalist city, where 88 per cent of residents claim that Lithuanian is their native tongue. The number of schools where the language of instruction is not Lithuanian has decreased to only 1 as compared to 7 in Klaipeda, the other major city in Lithuania. The paper dwells upon the research in Kaunas city and discusses the answers of Kaunas’ schoolchildren. The preliminary results reflect the tendencies of the real linguistic situation in the city. [From the publication]