Lietuviai ir žydai katastrofos išvakarėse : iššūkiai ir įvaizdžiai

• Lithuanians and Jews on the Eve of Disaster: Challenges and Images
• Lithuanians and Jews on the eve of catastrophe: challenges and images

LTStraipsnyje analizuojama kaip klostėsi lietuvių – žydų santykiai tarpukario Lietuvoje. Keliamas klausimas kokie veiksniai apsprendė negatyvių ar bent jau indiferentiškų tarpusavio įvaizdžių formavimąsi. Apžvelgiamas visas valstybingumo laikotarpis ir platus komplikuotų lietuvių-žydų santykių prielaidų spektras: vidaus politinės konjunktūros, mažumų atžvilgiu nepakanti sociokultūrinė terpė, pradedančių lietuvių verslininkų prastesnės pozicijos versle, bendri ekonominiai procesai, tarptautinės politinės situacijos atgarsiai šalyje, migracijos procesai po Klaipėdos krašto atplėšimo bei orientavimasis į priešingas kryptis tarptautinės politikos srityje. Kliūtis jaunos valstybės valdžios institucijoms, o taip pat eiliniams piliečiams užmegzti konstruktyvų dialogą su žydais, kaip, beje, ir su kitomis tautinėmis mažumomis, glūdėjo sociokultūrinėje situacijoje bei liberalių, demokratinių tradicijų stokoje. Tarpukaryje lietuvių politinė mintis Lietuvos žydų atžvilgiu buvo nevienalytė, todėl vargu ar galima vienareikšmiškai tvirtinti, kad dėl Antrojo pasaulinio karo metais iškilusios dviejų tautų santykių dramos yra atsakingo vien tik trečiųjų šalių politika. Negatyvių įvaizdžių inertinė galia atsiskleidė svetimų valstybių okupacijų metu.Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas Lietuvoje; Lietuviškasis nacionalizmas; Krikščionys demokratai; Autoritarinis režimas; Lietuvių verslininkų sąjunga; "Verslas" (savaitraštis); Vilniaus grąžinimas Lietuvai 1939 m.; Lietuvių intelektualų požiūris į žydus.

ENThe article presents the analysis of the Lithuanian – Jewish relations during the interwar period. The question is raised as to which factors were decisive in the formation of negative or, at least, emotionally indifferent mutual images. The whole period of statehood is surveyed , including the wide spectrum of complex premises about Lithuanian-Jewish relations: the internal political junctures, the sociocultural environment hostile to the minorities, the inferior situation of the novice Lithuanian businessmen in business, the general economic processes, the repercussions of the international political situation in the country, the migration processes following the separation of the Klaipėda Region, and the orientation toward different trends in the realm of politics. The obstacle for opening a constructive dialogue with Jews, which the institutions of the young states as well as the ordinary citizens had to face, consisted of the sociocultural situation and of the lack of liberal and democratic traditions. The same was true about the dialogue with other ethnic minorities. It cannot be maintained unequivocally that the fault for the two-nation relational drama which arose during the Second World War lies with the politics of the third parties, for there was no homogenous political thought about Jews during the interwar period in Lithuania. The inert force of the negative images came to the surface during the occupation by foreign powers.

• Lietuviai ir litvakai: skausmingas savitarpio supratimo ieškojimas / Vytautas Berenis. Lietuvos žydų kultūros paveldas: kasdienybės pasaulis / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Antanas Andrijauskas. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų centras, 2013. P. 104-115.
• Lietuvių politinių partijų ir ideologinių srovių (iki 1940 m.) istoriografija / Mindaugas Tamošaitis. Istorija. 2011, Nr. 84, p. 49-65.
• Stosunki władzy na linii Smetona–Voldemaras: rola organizacji Żelaznego Wilka w litewskim systemie politycznym / Martinas Malužinas. Kwartalnik Historyczny. 2021, t. 128, z. 4, p. 937-958.