Biotechnologijų diskurso atspindėjimas Lietuvos žiniasklaidoje: problemos ir perspektyvos

LTKai kalbame apie naujausius mokslinius atradimus, technologinius išradimus, ziniasklaida įgyja galią manipuliuoti ir kontroliuoti visuomenės sprendimus ir veiksmus. Biotechnologijos viena sparčiausiai besivystančių mokslo ir pramonės sričių, sukurianti didelę pridėtinę vertę. Kadangi Lietuva savo prioritetuose siekia aukštųjų technologijų vystymo, biotechnologijų diskurso atspindėjimo žiniasklaidoje tyrimas yra vienas iš svarbių elementų leidžiančių įvardinti problemas ir perspektyvas biotechnologijų kaip mokslo diskurso įsitvirtinimo visuomenės sąmonėje. Tyrimas atskleidžia, kad biotechnologijų diskurso pristatymas Lietuvos žiniasklaidoje 2009–2010 m. pagal medializacijos teoriją yra vykdomas tik iš dalies. Į diskursą įtraukiami pagrinde tik politikai, mokslininkai ir verslininkai. Dažniausiai argumentai įrėminami kaip mokslas, ekonomika ir politika, akcentuojant naudą ir kontrolę, tai atsispindi ir išsiskiriančiame biotechnologijų vertinime pagal pritaikymo sritis: medicina, pramonė – teigiamai, žemės ūkis – neigiamai, įžvelgiant riziką žmogui ir ekosistemai. Biotechnologijų diskursas Lietuvos žiniasklaidoje nėra ekstensyviai besivystantis, kadangi publikacijos pirmiausia pasirodo dėl politinių sprendimų ir mokslinių atradimų, o kitų dislokacinių įvykių reikšmė yra nežymi. Dėl mokslinės kompetencijos trūkumo žurnalistai dažnai iškraipo arba neteisingai pateikia mokslinę informaciją. Komunikacijos studijų plėtojimas, jų suartinimas su fundamentaliųjų mokslų pasauliu leistų mokslinę informaciją pateikti išsamiau, visapusiškiau ir objektyviau, tuo pakreipiant visuomenės mediatizaciją aukštųjų technologijų suvokimo linkme.Reikšminiai žodžiai: Biotechnologijos; Biotechnologijos diskursas; Biotechnologinis diskursas; Diskursas; Lietuvos žiniasklaida; Mokslinė komunikacija; Mokslo populiarinimas; Žiniasklaida; Biotechnologies; Discourse; Discourse of biotechnology; Lithuania; Lithuanian mass media; Mass media; Popular science; Science communication.

ENThe research covered a discourse of biotechnology in the Lithuanian mass media in 2009-2010. Multiple research methods were used to analyse selected data: quantitative and qualitative content analysis was applied to analyse 234 articles; phenomenography for 33 in-depth, semi structural interviews and 7 dynamic interviews, and comparative survey analysis to extract contextual information. The research has revealed that the biotechnology coverage in the mass media does not reflect the concept of medialization of science because of the small variety of actors, uncontro versial themes and not enough extensive development of the discourse. Therefore the emphasis should be placed on a mutual communication between scientists and journalists, thus making the biotechnology coverage more objective, profound and attractive. [text from author]

• Fenomenografija - kokybinės diagnostikos metodas: metodologinis pagrindimas.. Pedagogika. 2007, 85, p. 76-80.
• Genetiškai modifikuotų organizmų diskurso formavimasis Lietuvos žiniasklaidoje : disertacija / Aušra Rimaitė. Kaunas, 2009. 280 p.