Naujoji cenzūra

LTDemokratinėje visuomenėje kažkam neįtinkančių idėjų platinimą lengviausia stabdyti ne draudžiant, bet kuriant tokias sąlygas, kurios nepageidaujamas žinias paprasčiausiai nustumtų į visuomenės dėmesio paraštę. Todėl ir šios knygos apie cenzūrą dėmesio centre yra ne draudimai, o laisvė, kuri mintį gali sukaustyti net stipriau už represijas. Cenzūra iškraipo pasaulio vaizdą, tačiau tą vaizdą ne mažiau deformuoja ir laisvos žinios, kurios skelbiamos ne todėl, kad paaiškintų, o kad nukreiptų mūsų dėmesį. Tai – naujoji cenzūra, kuri demokratinėje viešojoje erdvėje yra veiksmingesnė už aklus draudimus. Viešoji erdvė kuo toliau tuo labiau tampa ne laisvų diskusijų, o kovų arena, kurioje ieškoma ne tiesos ir visuomenei naudingiausių sprendimų, o siekiama užkariauti visuomenės dėmesį ir suformuoti nuomonę. Naujoji cenzūra tai pačios žiniasklaidos prisiimta pranešimų, minčių ar idėjų turinio kontrolė netradiciniais metodais. Kokie šie metodai, kaip jie veikia, kokią įtaką daro mūsų viešajai erdvei – tai svarbiausi klausimai, į kuriuos mėginama atsakyti knygoje. Knyga baigiama skyriumi apie naująją cenzūrą ir demokratiją. Kaip savotiškas perspėjimas turėtų skambėti teiginys, kad naujoji cenzūra tapo kasdieniu mūsų viešosios erdvės veiksniu, darančiu vis didesnę įtaką ir skatinančiu toli gražu ne demokratines visuomenės raidos tendencijas. Šiandien demokratinėje visuomenėje gyvenantis pilietis turėtų siekti būti informuotas, norėti žinoti, tačiau yra įgijęs tik teisę laisvai skaityti laikraščius, žiūrėti televiziją, klausytis radijo ar naršyti internete. O tai ne tas pats.Reikšminiai žodžiai: Informacija; Informavimo teisė; Komunikacija; Masinės komunikacijos priemonės; Naujoji cenzūra; Žiniasklaida; Žiniasklaidos laisvė; Žiniasklaidos skaidrumas; Žinios; Žinių kontrabanda; Žinių ribos; Communication; Information; Information rights; Knowledge; Knowledge boundaries; Mass media; Media; Media freedom; Media transparency; New censorship.

ENIn a democratic society, the easiest way to stop the spread of ideas disliked by someone is not by prohibition, but by creation of conditions which would simply shove undesirable knowledge to the margin of public attention. Therefore, this book about censorship focuses not on prohibitions, but on freedom which can paralyze an idea even stronger than repressions. Censorship distorts the image of the world, though this image is also no less deformed by free knowledge published not to explain, but to divert our attention. It is the new censorship which is more efficient in the democratic public space than blind prohibitions. The public space is increasingly becoming an arena of battles rather than free discussions, where the aim is to gain public attention and form an opinion, rather than to seek the truth and most useful solutions for the society. The new censorship is control of the content of messages, thoughts or ideas through non-traditional methods assumed by the media itself. What are these methods, how do they work, what is their influence on our public space – these are key questions which the book attempts to answer. The book ends with a chapter about the new censorship and democracy. The statement that the new censorship has become a daily factor of our public space gaining more influence and promoting trends of the public development which are far from being democratic should sound as a kind of warning. Today, a citizen living in the democratic society should seek to be informed, be willing to know, however, the citizen has only acquired the right to freely read newspapers, watch television, listen to radio or surf the Internet. And it is not the same thing.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management
• Komunikacija / Communication