Folkloro aktualizavimas dabarties humanitariniams mokslams

LTŠiame straipsnyje aptariamas podoktorantūrinėje stažuotėje atliktas darbas, kurio metu siekta įtraukti folkloristikos ir etninės kultūros tyrimus į aktualų humanitarinių mokslų diskursą. Pasitelkus fenomenologinės antropologijos metodą, kelti du pagrindiniai klausimai: pirmasis, kiek ir kaip etnologinė medžiaga leidžia kalbėti apie tam tikrą gyvenamąjį pasaulį, aprašyti tam tikrą gyvenimo stilių; antrasis, kaip etninis paveldas veikia mūsų jutimus ir suvokimus, kiek šiandien galima jį jusliškai suvokti. Pristatydama darbo rezultatus, autorė teigia, kad folkloro aktualizavimas svarbus ir pačiai folkloristikai, lituanistikai ir bendrai humanitariniams socialiniams mokslams. Saugodamas kultūrinę atmintį folkloras gali dalyvauti šiandien aktualiuose tyrimuose. Etninės kultūros tyrimai gali būti vertingi formuluojant konceptus. Kūrybingumo konceptas yra vienas iš jų. Archyviniai ir lauko tyrimai gali nuodugniai atskleisti kuriančios, improvizuojančios visuomenės funkcionavimo sąlygas. Jie yra būtini visuomenės mokslams, atidengia prielaidas būtinas kūrybingos visuomenės funkcionavimui. Darbe atskleistas žmogaus santykis su gyvūnais ir augalais, jo padėties ekosistemoje suvokimas. Aprašytas žmogaus santykis su vieta, savos vietos įtaka tapatybei bei savimonei. Naujos analizės kryptys ne tik žymi folkloro tyrimų raidos galimybes, bet ir parodo etninius tyrimus kaip galinčius bendradarbiauti su kitais mokslais.Reikšminiai žodžiai: Etniniai tyrimai; Etninė kultūra; Fenomenologinė antropologija; Tautosaka; Folkloras, humanitariniai mokslai, dabartis, aktualumas; Folkloristika; Humanitariniai mokslai; Kūrybiškumas; Pasaulio percepcija; Creativity; Ethnic culture; Ethnic research; Folklore; Folklore, humanities sciencies, nowadays, topicality; Folkloristics; Humanities; Perception of the world; Phenomenological anthropology.

ENThe goal of the Postdoc traineeship was to include research of folklore and ethnic culture into the contemporary discourse of human science. The method of phenomenological anthropology was chosen for this purpose consequently. Dealing with the results of the project the three most elaborated fields are presented: the field of creativity, the field of perception, and the field of speaking. Dealing with the creativity, the folklore studies are raised up to contemporary philosophical discourse that revalue the phenomenon of creativity, reveals its non-representative nature, shows the new meaning of repetition, of improvisation and of social creativity. Instead of being purely normative and limiting, the tradition is revealed as an awaking creativity. The perception of world, that is typical to ethnic culture, was disclosed in the analysis of relations between human and non-human beings. Language is the medium of folklore, therefore it was dissertated in this project thoroughly. The act of speaking as a way of human expressivity was concluded not less important than folk narratives. [text from author]