Kelionė. Keliautojas. Literatūra

LTKnygoje analizuojami lietuvių intelektualinių asmeninių kelionių aprašymai, kurių autoriai neatsisakė estetinių rašymo tikslų. Siekiama nubrėžti keliaujančio žmogaus kontūrą, išryškinti alegorinę piligrimo, riterio, valkatos vaidmenų žaismę. Tiriama daugiausia XX a. literatūra: A.Vaičiulaičio, J. Savickio, A. Vienuolio, J. Baltušio, A. Nykos-Niliūno, J. Meko, J. Ivanauskaitės tekstai. Lietuvių kelionių literatūroje subjektą formuoja keliaujančio riterio ir piligrimo alegorinių vaidmenų samplaika. Piligrimo dievoieška stebima Radvilos Našlaitėlio, A. Vaičiulaičio ir J. Ivanauskaitės knygose. „Realybės“ ir pasakiškumo sandūra ryški A.Vaičiulaičio kelionių apybraižose. Vietoje tikėtino fotografinio „tikrovės atspindžio“, atsiduriama subjektyvumo eksponavimo ir literatūrinės konvencijos stichijoje. Meno ir peizažo, kaip artefakto, garbinimo kelionės turėjo dvigubą emocinį užtaisą, greičiausiai perimtą iš piligriminių kelionių: dievop einama estezio, meno kūrinių kontempliavimo keliu. J. Ivanauskaitės ritualinėje apsivalymo kelionėje į Rytus svarbi vakarietės žiūros perspektyva. Keliautojo kaip kito projekcija į stebimą kovojančių galių lauką išbando paties piligrimo pasaulėvaizdžio tvermę. A. Vienuolis kelionių apybraižose išplėtė keliautojo laisvės sferą vietos sakralizavimo sąskaita. Laisvės išaukštinimas reiškiasi kaip riterio ir pikaro vaidmenų kaita, kaip turisto-valkatos atvirumas pasauliui. Arkadijos ilgesys ir brolybės patosas būdingi A. Nykos-Niliūno ir J. Meko dienoraščiams. Juose stebimi dvejopi aš vaidmenys – mokytojo ir mokinio, vedančio tautą ir tarnaujančio jai.

ENThe book analyses descriptions of travels of Lithuanian intellectuals, the authors did not refuse to achieve aesthetic aims. The author seeks to outline the contour of a travelling persons, to highlight the allegoric picture of a pilgrim, a knight or a beggar. The research is mostly focused on the 20th c. literature: texts by A.Vaičiulaitis, J. Savickis, A. Vienuolis, J. Baltušis, A. Nykos-Niliūnas, J. Mekas, J. Ivanauskaitė. The subject in the Lithuanian travel literature is formed from the interaction of allegoric roles of a wondering knight or a pilgrim. The searches of the pilgrim are described on books by R. Našlaitėlis, A. Vaičiulatis and J. Ivanauskaitė. The junction of reality and fairy-tale is prominent in stories by A.Vaičiulaitis. Instead of the expected photographic “reflection of the reality”, the author finds himself in the element of exposition of subjectivism and literary convention. Travels of worshiping art and landscape, as the artefact, had a dual emotional encouragement, which was most probably taken over from pilgrim journeys. J. Ivanauskaitė’s ritual journey of purification to the East is an important perspective of a westerner. A. Vienulis enhanced the sphere of freedom of a traveller through local sacralisation. The worshipping of freedom manifested as the change in the roles of the knight and as the openness of the tourist-beggar to the world. The longing for Arcadia is characteristic of A. Nykos-Niliūnas and J. Mekas’ diaries. The dual role of I is observed in their works, i.e. the teacher and the student leading the nation and serving it.