XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės aktai Lietuvos Metrikoje (šaltiniotyrinės problemos)

LTStraipsnyje tiriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinių aktai įrašyti Lietuvos Metrikoje. Autorius sutelkia dėmesį į ryšį tarp valdovo ir rašto. Pirmoje straipsnio dalyje aptariami XV a. pabaigoje Lietuvos Metrikoje pasirodę muitines liečiantys dokumentai – muitinių nuomos raštai, dalijimų sąrašai, rejestrai ir muitininkų finansinių ataskaitų iždui už muitinių nuomą raštai, pakvitavimai. Šie dokumentų tipai rodo centralizuotos raštvedybos klostimąsi didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, kuria siekta kontroliuoti ir fiksuoti didžiojo kunigaikščio pajamas iš muitinių nuomos. Antrojoje straipsnio dalyje siekiama charakterizuoti Lietuvos Metriką kaip šaltinį LDK muitinių veiklai tirti. Lietuvos Metrika yra centrinės valdžios įstaigų, valdovo kanceliarijos ir iždo veiklos rezultatas. Šis Lietuvos Metrikos bruožas padeda atskleisti kanceliarijos centralizuojančio vaidmens augimą ir rašytinio dokumento vietą Lietuvos muitinių administravime XVI a. pradžioje. Iš aptartų aktų rūšių matyti, kad pirmiausia stengtasi rašytiniais aktais racionalizuoti centralizuotą muitinių administravimą, daugiausia dėmesio skiriant muitų nuomos teisinio instituto sukūrimui ir iždo pajamų iš muitinių nuomos apskaitai ir kontrolei. Centrinės valdžios institucijos nesikišo į muitinių vidaus tvarką ir muito papročio reikalus.Reikšminiai žodžiai: Muitinės; Lietuvos Metrika; Muitinių nuoma; Muitinių ataskaitos iždui.

ENThe article analyses customs acts of the Grand Duchy of Lithuania written in the Lithuanian metrics. The author gives major attention to the ruler and the documents. The first part of the article discusses documents related to customs found in the Lithuanian metrics dating back to the fifteenth century. These are customs papers of rent, various lists, registers, or papers in which custom’s rent was accounted to the Treasury. These and other documents show that there existed a centralised book accounting in the Grand Duke’s Chancellery, aimed at registering and controlling the Duke’s income from the rent to customs. The second part of the article characterises the Lithuanian metrics as a source which analyses the activities of customs of the Grand Duchy of Lithuania. The Lithuanian metrics comprises the activities of the central governing, the duke’s chancellery, and the Treasury. It helps reveal the increasing centralised powers of the Chancellery and the significance of the written documents in the Lithuanian customs administration in the beginning of the sixteenth century. The analysed acts show that they first of all served as means to coordinate customs administration in a centralised manner, with the greatest attention being given to the creation of an institution for customs rent and its accountability for the Treasury’s income.