Holokaustas Kėdainių apskrityje

LTStraipsnyje teigiama, kad holokausto provincijoje tyrinėjimas labai svarbus, nes ši tema yra mažai nagrinėta. Tyrimas, kaip vyko holokaustas tam tikroje konkrečioje vietoje padėtų išsiaiškinti, kokie buvo žudikų motyvai, socialinė padėtis, kiek į šį procesą buvo įtraukti vietos gyventojai. Straipsnio autorius patvirtina, kad tokie tyrimai jau pradėti, minėdamas A. Bubnį, kuris yra analizavęs žydų getų ir laikinųjų izoliavimo stovyklų steigimą ir funkcionavimą Lietuvoje karo metu. Tačiau A. Bubnys neanalizavo žydų likimo kurioje nors konkrečioje Lietuvos apskrityje. Daugiau apie žydų likimą yra rašęs savo monografijoje A. Eidintas. Nuosekliausiai tokio pobūdžio regioninį tyrimą yra paskelbusi N. Latvytė savo publikacijoje. Joje aprašytas žydų likimas, kurio tyrimas yra paremtas gausia archyvine medžiaga. Autorės publikacijoje aprašytas Trakų apskrities valsčiuose žydų likimas, įvardinti šios apskrities gyventojai, kurie padėjo žydams gelbėtis. Informaciją apie žydų tragediją renka ir atlieka tyrimus regioniniai muziejai. V. Brandišauskas savo straipsnyje nagrinėja Kėdainių žydų likimą. Detaliau aprašomi 1941 m. rugpjūčio mėn. įvykiai Kėdainių apskrityje. Minimu laikotarpiu Kėdainių apskrityje buvo ruošiamasi ir vyko žydų žudynės. Nuo tų žudynių pavyko išsigelbėti tik pavieniams asmenims. Sušaudyta buvo 4000 žydų. Kaip teigiama, likęs žydų turtas atiteko kaimynams ir žudynių organizatoriams bei vykdytojams. Žydų žudynės vyko taip pat ir Ariogaloje, kur gyveno apie 500 žydų. Žydai buvo nužudyti ir Krakėse. Netoli Krakių esančiame Peštinukų kaime buvo sušaudyti 1125 žydai.Reikšminiai žodžiai: Ariogala; Holokaustas; Krakės; Kėdainių apskritis; Nacių okupacija; Žydai; Ariogala; Holocaust; Jews; Krakės; Kėdainiai county; Kėdainiai' district; Lithuania; Nazi occupation; The Holocaust.

ENThe article claims that research of the Holocaust in provinces is very important, since this theme has been little investigated so far. A research of the holocaust in a specific place would help find out the motives of murderers, their social status, and the extent to which local residents were involved in the process. The author of the article confirms that such a research has been launched. He mentions A. Bubnis, who has analysed the establishment and functioning of Jewish ghettos and temporary isolation camps in Lithuania during the war. However, A. Bubnys did not analyse the fate of the Jews in any specific county of Lithuania. This theme was more analysed by A. Eidintas in his monograph. The most coherent regional research of the theme was announced in a publication by N. Latvytė. It describes the fate of Jews, the research of which is based on vast archive material. This publication describes the fate of the Jews of Trakai County and lists the local residents who helped Jews to escape the Holocaust. Regional museums also collect and analyse information about the Jewish tragedy. V. Brandišauskas analyses the fate of Jews of Kėdainiai in his article. The events of August 1941 in Kėdainiai are described in detail. During the above period, massacres of Jews took place in the county of Kėdainiai. Only several persons managed to escape. 4000 Jews were killed. As the author claims, the property of the Jews killed in the massacre went to their neighbours and organisers and executors. The massacre of the Jews also took place in Ariogala, where 500 Jews lived. Jews were also murdered in Krakės. 1125 Jews were killed in Peštiniukai, which is situated near Krakės.