Vilniaus žydų žudynės ir Vilniaus getas

LTIki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Karo ir nacių okupacijos pabaigos sulaukė vos keli tūkstančiai Vilniaus žydų. Tragiška „Lietuvos Jeruzalės“ žūtis iki šiol tebejaudina pasaulio ir Lietuvos istorikus bei plačiuosius visuomenės sluoksnius. Šiame straipsnyje nagrinėjamos Vilniaus žydų žudynės ir Vilniaus geto istorija. Labai svarbus Vilniaus geto istorijos šaltinis – amžininkų (G. Šuro, H. Kruko, K. Sakovičiaus, A. Suckeverio, M. Rolnikaitės) dienoraščiai ir atsiminimai bei Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus leidiniai, kuriais remiasi šio straipsnio autorius. Straipsnyje taip pat pasitelkti negausiai išlikę originalūs archyviniai dokumentai apie Vilniaus žydų genocidą. Vilniaus žydų bendruomenės ir geto istoriją nacių okupacijos laikotarpiu galima skirstyti į keletą laikotarpių, kurie nulėmė šio straipsnio struktūrą: pirma, žydų diskriminavimas ir žudymas iki įsteigiant getą (1941 m. birželio 24 d. – 1941 m. rugpjūtis); antra, getų (Nr. 1 ir Nr. 2) suformavimo ir masinių žudynių laikotarpis (1941 m. rugsėjis – lapkritis); trečia, stabilizacijos laikotarpis (1941 m. gruodis – 1943 m. kovas); ketvirta, mažųjų getų, darbo stovyklų ir Vilniaus geto likvidavimo metai (1943 m. balandis – rugsėjis); penkta, likusių Vilniaus geto gyventojų kalinimas Estijos koncentracijos ir Vilniaus darbo stovyklose (1943 m. spalis – 1944 m. rugsėjis).Reikšminiai žodžiai: Darbo stovyklos; Holokaustas; Nacių okupacija; Vilniaus getas; Vilniaus žydų getas; Žydų bendruomenė; Žydų diskriminacija; Ghetto of Vilnius; Holocaust; Jewish community; Jewish discrimination; Nazis occupation; Vilnius' ghetto; Work camps.

ENVilnius was one of the key Jewish cultural, science, education and rabbi learning centres in Europe until the Second World War. Barely several thousand Jews in Vilnius survived the war and the Nazi occupation. Tragic death of “Vilnius Jerusalem” still perturbs historians of the world and Lithuania as well as the general public. This article looks at the massacre of Vilnius Jews and the history of Vilnius ghetto. Diaries and reminiscences of contemporaries (G. Šuras, J. Krukas, K. Sakovičius, A. Sutzkever and M. Rolnikaitė) as well as publications of the Vilna Gaon State Jewish Museum, on which this article is based, are a significant source of the history of Vilnius ghetto. The article also refers to a small number of remaining original archival documents concerning the genocide of Vilnius Jews. The history of Vilnius Jewish community and Vilnius ghetto in the period of Nazi occupation can be divided into the following several periods which have determined the structure of this article: first, discrimination and killing of Jews until the establishment of a ghetto (24 June 1941–August 1941); second, the period of formation of ghettos (No.1 and No.2) and of holocaust (September – November 1941); third, the period of stabilisation (December 1941–March 1943); fourth, years of elimination of small ghettos, labour camps and Vilnius ghetto (April–September 1943); and fifth, detention of remaining residents from Vilnius ghetto in Estonian concentration camps and Vilnius labour camps (October 1943–September 1944).