Daiktavardis "turgus" XVI a. lietuviškuose raštuose

LTStraipsnyje aptariamas daiktavardžio turgus vartojimas seniausiuose spausdintuose lietuviškuose tekstuose, t. y. XVI a. lietuvių rašto paminkluose. Į lietuvių kalbą žodis turgus pateko dar gerokai prieš pasirodant pirmosioms lietuviškoms knygoms, ikirašytiniu laikotarpiu, tai senas skolinys iš senosios rusų kalbos. Iš XVI a. išleistų 16 lietuviškų knygų daiktavardis turgus vartojamas tik dviejose – Mikalojaus Daukšos Postilėje ir Jokūbo Morkūno Postilėje. Šio daiktavardžio darinys turgavyčia aptinkamas dar dviejose knygose – Baltramiejaus Vilento Evangelijose bei Epistolose ir Jono Bretkūno Postilėje. Trys iš minėtų knygų yra postilės – pamokslų rinkiniai. Tai patvirtina mintį, kad daiktavardžio turgus vartojimą stipriai ribojo to meto knygų žanras ir paskirtis, visos čia minėtos knygos yra religinės, be minėtų postilių, tai katekizmai, krikšto apeigų aprašymai, giesmynai, maldynai – tokio pobūdžio leidiniuose turgaus semantinio lauko žodžiai iš esmės nebuvo vartojami. O jei ir buvo retai vartojami (kaip postilėse), tai dažniausiai ne tiesiogine reikšme. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad tiek apie turgų, tiek apie pardavimą ir pirkimą daugiausia kalbama perkeltine prasme – parduodamas ar perkamas nuodėmių išrišimas, tikėjimo tiesos ir pan. dalykai. Tai religinės literatūros specifika. Kitokios lietuviškos literatūros XVI a. ir nebuvo. Be to, beveik visos to laikotarpio lietuviškos knygos yra verstinės, taigi jų rengėjai buvo priklausomi nuo verčiamo originalo leksikos. Daroma prielaida, kad daiktavardžio turgus ir kitų panašios semantikos žodžių įėjimas į aktyvesnę rašomosios lietuvių kalbos vartoseną sietinas su pagausėjusiu kitokio pobūdžio, ne religinės, literatūros pasirodymu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Pamokslas; Perikopė; Raštų kalba; Religinė literatūra; Rytų Prūsija [East Prussia]; Senieji lietuviški raštai; Senieji lietuviški tekstai; Vertimas; Vertimo originalas; Eastern Prussia; Old Lithuanian writings; Pericope; Religios literature; Religious literature; Sermon; Source text; The language of writings; The languange of writings; Translation.

EN[...] Out of the 16 Lithuanian books published in the 16th с, the noun turgus is used only in two of them – in Mikalojus Daukša's Postilla and Jokūbas Morkūnas' Postilla. A derivative of this noun turgavyčia ('market place') is found in two more books: in Baltramiejus Vilentas' Evangelijos bei Epistolos and Jonas Bretkūnas' Postilla. As can be seen, three of the mentioned books are postils – collections of sermons. This supports the idea that the usage of the noun turgus was to a great extent limited by the genre and the mission of the books of that time; all the mentioned books are religious; besides the mentioned postils, the others are catechisms, descriptions of the ceremony of baptising, collections of hymns and prayer books. In the publications of this kind, the words of the semantic field of the market have not been essentially used. And if they were, as in the case of the postils, they were used in their figurative meaning. As can be seen from the examples, the market and the business of selling and buying are first of all referred to in the figurative meaning – absolution, religious truths, etc. are bought or sold. This is the specificity of religious literature, and there was no other Lithuanian literature in the 16th с Besides, almost all Lithuanian books of the period are translations, thus their producers were directly dependent on the vocabulary of the source text. It can be assumed that the entering of the noun turgus and other words with the similar meaning the more active usage of written Lithuanian is associated with the appearance of a different kind of literature, not religious literature, in the later period. [From the publication]