Practice of establishment of evidence in cases of administrative offences

LTĮrodinėjimą administraciniame procese reglamentuoja du pagrindiniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau - ATPK) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau - ABTĮ), įtvirtinantys administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną bei administracinių bylų teiseną ir nustatantys skirtingas įrodinėjimo taisykles. Įrodinėjimo priemonių taikymas įrodinėjimo procese nėra išsamiai reglamentuotas teisės aktų. Mokslinėse publikacijose nepakankamai išsamiai nagrinėjami įrodinėjimo administraciniame procese klausimai.Todėl šiame straipsnyje aptariamas teisinis ir praktinis įrodinėjimo proceso administracinių teisės pažeidimų bylose pagrindas, kuris iliustruojamas konkrečiais teismų praktikos pavyzdžiais ir grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Atlikus tyrimą, atskleidžiama įrodymų rinkimo administracinėje teisenoje teisinės, teorinės ir praktinės problemos. LVAT nutarčių pagrindu nustatomos ir pateikiamos esminės problemos, renkant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylose.Straipsnio autoriai LVAT nutarčių pagrindu prieina prie išvados, kad dažnai vyraujanti institucijų (pareigūnų) ir teismų pasirinkta praktika yra netinkama, žalinga ir neleistina, kadangi pažeidžia ATPK 248 str., proceso greitumo ir operatyvumo principus bei administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias procesines nuostatas. Straipsnyje apibendrinama, kad tam tikri faktiniai duomenys, neatitinkantys įstatymo nustatytos formos neturint duomenis patvirtinančių šaltinių ir gauti bei užfiksuoti ne įstatyme nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, nepripažįstami įrodymais. Atliktas tyrimas leidžia konstatuoti, kad įrodymų esmę administracinių teisės pažeidimų bylose turėtų sudaryti įrodymų turinio, formos ir tam tikrais atvejais įrodinėjimo priemonių visuma. ATPK 256 str. įtvirtintą įrodymų sąvoką tikslinga pakeisti ir nurodyti, kad įrodymai apima ne tik faktinius duomenis, bet ir jų šaltinius ir juos nustatančias priemones, o šios nuostatos antroje dalyje įtvirtintas įrodinėjimo priemones - išskaidyti į įrodymų šaltinius ir įrodinėjimo priemones. Faktiniai duomenys, kuriems patvirtinti pateikiami įrodymai, nagrinėjant bylą, turi sudaryti tokį įrodinėjimo dalyką kurio turinį atskleidžia tinkamai pritaikyta materialioji teisės norma.Galima teigti, kad įrodymus renkantis subj ektas privalėtų atlikti išankstinį kiekvieno surinkto ir gauto įrodymo tyrimą ir vertinimą išanalizuodamas jį ir nustatydamas jo leistinumą sąsajumą tikrumą, patikimumą, neprieštaringumą ir pakankamumą. Tokie atlikti veiksmai garantuotų tinkamos ir išsamios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos pateikimą bylą nagrinėjančiai institucijai, paspartintų bylų nagrinėjimą ir užkirstų kelią galimam nesurinktų įrodymų išnykimui. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: įrodinėjimo priemonės; Administracinio teisės pažeidimo bylos procesas; įrodymų leistinumas; Sąsajumas; Judge; Averment measures; Stage of the proceedings of administrative offence; Admissibility and connection of evidence.

ENAverment in the administrative procedure is conditioned by a certain system and consists of several stages. In the article, its authors examine, based on the analysis of legislation and the empirical research, the peculiarities of evidence collection and application, one of the stages of the averment institution, in cases of administrative offences. Explaining the essence of evidence collection, the authors present the analysis and assessment of judgements of the Supreme Administrative Court of Lithuania (hereinafter referred to as "the SACL") and identify problems with evidence collection arising in practice and suggest solutions to them. [From the publication]