XIX a. lietuvių didaktinė proza: turgaus pamokos

LTXIX a. lietuvių didaktinėje prozoje gausu turgaus, prekybos vaizdų. Straipsnyje analizuojami Jano Chodzkos (1977–1851) (vertė Juozapas Rupeika (1789–1854), Jono Goštauto (1800–1871), Antano Tatarės (1805–1889), Motiejaus Valančiaus (1801–1875) prozos tekstai, įvairiapusiškai atskleidžiantys turgaus temą. Punktyriškai, kontekstui pabrėžti, aptariami turgų, prekybą aprašę autoriai Simonas Daukantas (1793–1864), Vladislavas Sirokomlė (1823–1862), Dionizas Poška (1765–1830) ir kt. [...] turgus dažnai vaizduojamas ir kaip tam tikra marginali, paratopinė erdvė: tai vagysčių, apgavysčių, sukčiavimo vieta, pavojinga Lietuvos valstiečiui, kurio horizontai dažnai tesiekdavo savo kaimo ar parapijos ribas. Opoziciškos turgaus konotacijos deklaratyviai iškelia teigiamus ir neigiamus prekybos pavyzdžius. Turgaus negatyviuosius vaizdus labiausiai plėtojo Antanas Tatarė ir Motiejus Valančius. Turgus specifinį vaidmenį atlieka ir didaktinės prozos poetikos spektaklyje. Tai labai paranki siužeto komponavimo priemonė: turgaus motyvas neretai derinamas su kelionės motyvu. Labai pamėgtas keliaujančio turgaus prekeivio tipažas („kromininkas“ Jonas iš „Jono iš Svisločės“ ir kt). Lietuvių didaktinėje prozoje labiau išplėtoti, svaresni teigiami prekeivių paveikslai, neigiamų pavyzdžių – gausiau, bet jie detaliau nevaizduojami, yra labiau konstatuojamojo, vertinamojo pobūdžio. Atskirai minėtina ir pamėgta stilistinė priemonė – išskaičiavimas. Ji pasitarnauja turgaus margumui, apstumui, pertekliui, prekių gausai pavaizduoti. Šie vaizdai turi ir estetinės, ir pažintinės (etnografinės) vertės, autentiškos empirikos eksponavimas – vertinga nutolusios nuo šiandienos skaitytojo XIX a. lietuvių didaktinės prozos savybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Didaktinės intencijos; Lietuvių didaktinė proza; Turgauas prekeivio paveikslas; Turgaus prekeivio paveikslas; Turgaus vaizdai; Turgus kaip paratopinė erdvė; Valstiečių ekonominis švietimas; Verslumo skatinimas; Verslumo skatinimas, turgus kaip paratopinė erdvė; Didactic intentions; Economic education of peasants; Lithuanian didactic prose; Market as a prototypical space; Market as aprototypical space; Market images; Merket images; Stimulating entrepreneurship; Stimuleting entrepreneurship; The picture of the market trader.

ENHowever, the market is often depicted as a certain marginal, paratopical space: it is a place of theft, swindling, deceit, dangerous for the Lithuanian peasant, whose horizons often didn't reach beyond the limits of one's village or parish. Oppositional connotations of the market declaratively raise both positive and negative examples of trading. The negative images of the market are most developed in the works of Antanas Tatarė and Motiejus Valančius. The market also plays a specific role in the poetical performance of the didactic prose. It is a very convenient means of composing a plot: the motif of the market is often combined with the motif of the journey. The image of a travelling salesman ("kromininkas" Jonas from Jono iš Svisločės, etc.) is especially popular. In the Lithuanian didactic prose, positive images of the tradesmen are more developed, and although negative examples predominate, they are not depicted in detail, are more of a statement, of an evaluative type. A popuar stylistic device – enumeration – has to be mentioned separately. It serves to depict the diversity, the abundance, the excess of the goods on the market. These images have both aesthetic and educational (ethnographic) value, the exposal of the authentic empirics is a valuable quality of the Lithuanian didactic prose of the 19th c, distant from the presentday reader.The Lithuanian didactic prose of the 19th с abounds in images of the market and trading. The article analyses Janas Chodzka's (1977–1851) (translated by Juozapas Rupeika (1789- 1854), Jonas Goštautas' (1800–1871), Antanas Tatarė's (1805–1889), Motiejus Valančius' (1801–1875) prose texts, revealing the theme of the market in a comprehensive way. Other authors, such as Simonas Daukantas (1793–1864), Vladislavas Sirokomlė (1823–1862), Dionizas Poška (1765–1830), etc., who have described the maket and trading, are also discussed cursorily to emphasise the context. The mentioned authors are analysed in the paper by using descriptive and interpretative literature research methods together with an historical-cultural approach. The study is aimed at finding out the role of the market and the image of the trader played in the educational performance with didactic intentions of the Lithuanian prose of the 19th с The theme of the market and trading in the Lithuanian didactic prose of the 19th с has not been investigated as such. In the Lithuanian didactic prose of the 19th c, the market emerges as a polysemous space. It is an important place for gathering and communication. Educationally intended authors contemplate the market as an important positive economic space; the images of the market stimulate the entrepreneurship and agility of Lithuanian peasants (Janas Chodzka's and Juozapas Rupeika's story "Jonas iš Svisločės" (1823), Jonas Goštautas' story "Ponas Teisėjaitis arba pasakojimas apie Lietuvą ir Žemaitiją" (1839), Motiejus Valančius' stories from a collection Paaugusių žmonių knygelė (1868). [From the publication]