LTAtlaidų prekyba turi kelias istoriškai susiklosčiusias raiškos formas. Didžiausia prekyba vyko prie atlaidų priderintų mugių ir su švente sutampančių sekmadieninių turgų metu. Tokia prekyba atsirado viduramžiais ir sudarė atlaidų prekybos esmę iki XX a. vidurio. Mugės paprastai užtrukdavo ne vieną dieną ir buvo dažnesnės regioninio masto atlaiduose. Parapinių atlaidų metu vykdavę turgūs kartais turėjo specializuotą pobūdį. Be prekybos, mugėse vykdavę ir įvairūs pramoginio pobūdžio renginiai. Miestelių ir miestų aikštėse rengiamos mugės ir turgūs pirmiausia turėjo ekonominę ir socialinę paskirtį, tačiau apėmė tik dalį šventės laiko, nes prieštaravo esminiams religiniams atlaidų siekiams. Sudėtine atlaidų dalimi buvo bažnyčios prieigose vykusi atlaidininkų maisto poreikiams bei lauktuvėms skirtų prekių ir religinės paskirties gaminių prekyba. Atlaidų metu vykę turgūs ir mugės dėl ideologinių ir ekonominių veiksnių išnyko sovietmečiu. Ateistinės visuomenės kūrimo siekiai lėmė aktyvią valdžios kovą su atlaidais ir jų socialinėmis funkcijomis. Tačiau smulki prekyba saldumynais ir religinio pobūdžio gaminiais išliko, nors buvo nelegali. Sovietiniu laikotarpiu bažnyčių prieigose parduodamų gaminių mastas nebuvo vienodas ir priklausė nuo lokalaus pobūdžio aplinkybių. Atkūrus nepriklausomybę ūkinius poreikius tenkinančios mugės dėl pakitusių ūkinių sąlygų neatgijo arba įgavo kitą pavidalą (pvz., Kaziuko mugė Vilniuje). Tačiau, priklausomai nuo atlaidų masto, išliko su tradicinėmis atlaidų prekėmis susipynusi dailiųjų amatų bei smulki plataus vartojimo gaminių prekyba, išlaikiusi reikšmingas socialines atlaidų funkcijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atlaidai; Maldininkai; Prekyba; Prekybos tradicijos; Tradiciniai amatai; Tradiciniai verslai; Tradicinė gyvensena; Turgus; Church festivals; Country-feasts; Lithuania; Market; Market traditions; Prayers; Trade; Traditional handicrafts; Traditional trades; Traditional way of living.
ENSince the restoration of independence the fairs that used to satisfy household economic needs have not been revived due to changes in economic conditions, or, the fairs have obtained a new form (for example, the Kaziukas fair in Vilnius). However, depending the scope of church festivals, a trade in fine arts items and a minor trade in mass-consumptions goods, interlaced with the traditional array of church festival goods, has survived and maintains significant social functions of church festivals.The church festival trade has several historically developed forms of expression. The liveliest trade has been conducted during the fairs held on the occasion of church festivals and during the Sunday markets which coincided with the festival. Such trade originated in the Middle Ages and constituted the essence of the church festival trade until the middle of the 20th century. Usually fairs lasted more than one day and were carried out more frequently during regional church festivals. The markets which took place during parish church festivals sometimes had a specialized nature. Alongside the trade in fairs various entertainment events took place. The fairs and markets organized in the squares of towns and cities first of all had economical and social purpose; however, they occupied only part of the festival's time as they contradicted the essential objectives of religious festivals. In general, trade in goods designed for physiological needs, gifts, as well as articles of religious purpose composed a constituent part of church festivals. Due to economical and ideological factors the fairs and markets held during church festivals were terminated in the Soviet period. With the goal of creating an atheistic society, the authorities actively struggled with church festivals and their social functions. Nevertheless, a minor trade in sweets and articles of religious nature remained, albeit illegally. During the Soviet period the scope of the merchandise sold in front of churches was not uniform and depended on local circumstances. [From the publication]