LTGlobalizacijos kontekste vartotojai vis dažniau vertina kitų šalių prekes, kontaktuoja su pačiomis šalimis. Remiantis tokia patirtimi, susidaro ar yra tikslinamas atitinkamos šalies įvaizdis, keičiasi jos prekių vertinimai. Kadangi didėja žmonių mobilumas ir galimybės lankytis įvairiose šalyse, tiesioginio kontakto su šalimi veiksnys dar labiau komplikuoja nagrinėjamą klausimą. Tyrimu siekiama nustatyti, kaip asmeninė kontaktavimo su šalimi patirtis sietina su psichologiniu artumu, šalies įvaizdžiu ir bendru tos šalies prekių vertinimu. Straipsnyje pasiūlytas naujas modelis, apimantis tiesioginio kontakto su šalimi veiksnį ir tris konstruktus (psichologinį artumą šaliai, šalies įvaizdį ir bendrą tos šalies prekių vertinimą). Apibendrinant tyrimo rezultatus, buvo nustatytas trijų pagrindinių konstruktų (psichologinio artumo šaliai, kognityviniais elementais nustatyto šalies įvaizdžio ir bendro tos šalies prekių vertinimo) tarpusavio ryšys. Nustatyta, kad psichologinis artumas šaliai nekoreliuoja nei su tos šalies įvaizdžiu, nei su bendru jos prekių vertinimu. Kitaip tariant, asmuo gali nejusti asmeninio psichologinio artumo su šalimi (pvz., nenorėti joje gyventi), tačiau gerai vertinti tiek šalį, tiek ir jos prekes. Kiti du rodikliai (kognityviniais elementais nustatytas šalies įvaizdis ir bendras tos šalies prekių vertinimas), kaip ir tikėtasi, koreliavo tarpusavyje. Tačiau ryšys gali būti aptartas tolimesniame tyrime, siekiančiame nustatyti šio ryšio kryptį ir mechanizmą.Reikšminiai žodžiai: Bendras prekių vertinimas; Kognityviniai elementai; Konatyviniai elementai; Prekių kilmės šalis; Psichologinis artumas; Šalies įvaizdis; Cognitive elements; Conative elements; Country image; Country of origin; General product evaluations; Psychic closeness.
ENIn the context of globalization, consumers in majority of countries are increasingly exposed to products from foreign countries as well as have direct experience of visiting these countries. Among other influences, this generates new aspects of personal experience regarding specific countries. Whereas, people’s mobility and possibilities for visiting other countries are increasing, the factor of direct contact with a country further complicates the analysed issues. The research aims to find out to what extent the experience of personal contact with foreign countries is related to psychological closeness with these countries, their image and the general evaluation of their goods. The article offers a new model, which covers the factor of direct contacts with a foreign country and three constructs (psychological closeness to the country, the image of the country and the general evaluation of its goods). When summarising the results of the research, the interrelation of the three main constructs (psychological closeness to the country, cognitive elements of a country image and general evaluation of goods of a country) was established. It was established that psychological closeness does not correlate with the image of that country nor with the general evaluation of its goods. In other words, a person may not feel psychological closeness with a country (for example, he does not want to live in it), yet he have a positive opinion about the country and its goods. The other two indicators (cognitive elements of a country image and the general evaluation of goods of the country), intercorrelated, as it was expected. However, the relation may be discussed in a further research aimed at establishing the direction and mechanism of this relation.