XVII-XVIII amžiaus Kauno miestiečių paveikslų rinkiniai : temos ir funkcijos

LTPastaraisiais metais Lietuvoje populiarėjantys miestų istorijos tyrimai atskleidė Kauno ekonominio ir kultūrinio gyvenimo išskirtinumą regiono miestų istorijos kontekste. Čia kitaip negu, pavyzdžiui, Vilniuje, bajorai ir didikai nenustelbė miestiečių reikšmės miesto kultūroje. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti XVII-XVIII a. Kauno kolekcionavimo ypatumus, taip pat įvertinti Kauno miestiečių kolekcijas įvairių kultūrinių ir geografinių kontekstų požiūriu. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kolekcionavimo istorijoje visas XVII-XVIII a. periodas iki Apšvietos epochos yra gana vientisas, tad rinkinių pobūdis ir turinys kito nežymiai. Kaip šiuo periodu funkcionavo Kauno miestiečių rinkiniai, kaip kolekcijų turinį galėjo veikti bendruomenės požiūris į dailę, jai būdingi dailės vertinimai? Kokius miestietiškos tapatybės bruožus atskleidžia miestiečių santykis su atvaizdais? Kokia buvo Kauno miestiečių vieta LDK kolekcionavimo ir vizualinės tradicijos kūrimo istorijoje? Siekiant atsakyti į iškeltus klausimus, tenka remtis, tik fragmentiškais šaltiniais – miesto aktų knygose išlikusiais pomirtinio turto inventoriais. Straipsnyje tiriami XVII-XVIII a. Kauno miestiečių paveikslų rinkiniai, kūrinių žanrai ir funkcijos. Analizuojamos rinkinių formavimo socialinės ir kultūrinės prielaidos, atskleidžiami miestiečių dailės poreikiai, kūrinių vertinimas Kauno bendruomenėje. Kauno miestiečių rinkinius lyginant su kitų LDK miestų, pirmiausia Vilniaus, taip pat ir bajorijos dailės rinkiniais, parodoma Kauno bendruomenės vieta LDK kolekcionavimo istorijoje.Reikšminiai žodžiai: Dailės kolekcijos, XVII-XVIII a. miestų istorija, Kaunas, religinis paveikslas, portretas; Kaunas; Miestiečių kolekcijos; Paveikslų kolekcija; Portretas; Religiniai paveikslai; XVII–XVIII a. miestų istorija; 17th–18th centuries towns history; Collections of burghers; Kaunas; Picture Collections, 17th-18th history of the City, Kaunas, religious genre, portrait; Picture collection; Portrait; Religious pictures.

ENUrban history studies gaining popularity in Lithuania have revealed the exceptionality of the cultural and economic life of Kaunas in the context of the regional urban history. Unlike in Vilnius, the nobility did not overshadow the significance of city residence in the city culture. This article attempts to reveal peculiarities of collecting in Kaunas in the 17th–18th c. as well as to evaluate collections of Kaunas city residents in terms of various cultural and geographical contexts. In the history of collecting of the Grand Duchy of Lithuania, the whole period from the 17th–18th c. to the Enlightenment is rather coherent, therefore the nature and content of collections changed slightly. How did collections of Kaunas city residents function during this period? How could the public attitude towards art influence the content of collections? Which features of urban identity does the relation of city residents with images reveal? What was the place of Kaunas city residents in the history of the GDL collecting and formation of visual tradition? Seeking to answer the above questions, the author bases on fragmentary sources – the inventory of post-mortem property preserved in city chronicles. The article analyses collections of images, genres and functions of Kaunas city residents in the 17th–18th c. Social and cultural premises of formation of collections are analysed, and artistic needs of the city residents are revealed. When comparing collections of Kaunas city residents with other cities, especially Vilnius, as well as with collections of art of the nobility, the place of Kaunas community in the history of the GDL collection is presented.

• Trakų Dievo Motinos atvaizdo kartotės XVII–XIX amžiuje / Gabija Surdokaitė-Vitienė, Svetlana Poligienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 147-196.
• XVII-XVIII a. LDK kultinių atvaizdų sklaida: vizitacijų duomenys / Aistė Paliušytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 69, p. 23-46.