Neįgaliųjų orumo samprata ir ugdymas iš skirtingų teorinių perspektyvų: nuo esentializmo iki socialinio konstruktyvizmo

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje atskleidžiami neįgaliųjų orumo sampratos ir ugdymo aspektai remiantis skirtingomis teorinėmis perspektyvomis. Atskleista, jog absoliutaus orumo aiškinimo tradicijoje orumo idėja, besiremianti racionalaus subjekto samprata, gali suteikti orumo visiems asmens statusą atitinkantiems asmenims (taip pat ir neįgaliesiems), kita vertus – remdamasi racionalumo, autonomiškumo ir savarankiškumo prielaidomis, ji neleidžia įvertinti asmenų įvairovės ir heterogeniškumo. Todėl be absoliutaus deontologinio ir sutarties teorijų plėtojamo orumo sampratų aktualizuotinas socialiai konstruojamas orumas, kuris sietinas su aktyviojo orumo samprata. Aktyvusis orumas įtraukia ne tik personalistine teorija aiškinamą individo savirealizaciją, bet ir dinamiškai kiekvienoje konkrečioje visuomenėje susiklostančią istorinę orumo sampratą. Analizuojant neįgaliųjų orumo sampratos ir ugdymo aspektus svarbi įvairių kontekstualių orumo sampratų, atspindinčių konkrečios negalės situaciją ir kitus kultūrinius, socialinius veiksnius, analizė, leidžianti geriau suvokti, kaip neįgalieji dėl negalės specifiškumo suformuoja savitą intersubjektyvų orumo prasmių horizontą. Socialinio konstruktyvizmo, kritinės pedagogikos ir socialinės fenomenologijos paradigmos, numatančios probleminio mokymo, sąmonėjimo, refleksyvumo ir bendradarbiavimo derinimą, traktuotinos kaip prieigos, leidžiančios išsamiai išanalizuoti neįgaliųjų orumo sampratas bei orumo ugdymo aspektus neignoruojant šios grupės žmonių (ne)orumo patirčių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deontologinė teorija; Kanto orumo samprata; Kritinė pedagogika; Kritinė teorija; Neįgaliųjų orumas; Orumas; Orumas sutarties teorijoje; Socialinis konstruktyvizmas; Socialinė fenomenologija; Critical pedagogy; Critical theory; Deontoligical theory; Deontological theory; Dignity; Dignity in contract theory; Dignity of persons witch disabilities; Disabled dignity; Kant dignity conseption; Social constructivizm; Social phenomenology.

ENThe article discusses aspects of dignity for people with disabilities and aspects of dignity development from different theoretical perspectives. It was found that the idea of dignity within the tradition of absolute dignity, based on the concept of humans as rational agents, can assure dignity to all people corresponding to personhood status (including people with disabilities). On the other hand - under the premises of rationality, autonomy and independence, it does not allow for the acknowledgement of heterogeneity as well as the variety of people. Therefore, next to the dignity, developed by absolute deontological theory and social contract theory, the concept of a socially constructed dignity is stressed, which is related to the concept of active dignity. Absolute dignity covers not only the self-realisation of the individual, described by personalisation theory, but the historical concept of dignity, which dynamically appears in every concrete society. Within an analysis of aspects of the concept of dignity it is important to analyse its development for people with disabilities , and to conduct an analysis of various contextual concepts of dignity that reflect the situation of specific disabilities and other cultural and social factors.This enables a better understanding of how people with disabilities form a specific horizon of intersubjective meanings of the disability taking account of the specific features of the disability. Paradigms of constructivism, critical pedagogy and social phenomenology, suggest a combination of problem teaching, consciousness, reflexive features and cooperation, and these are to be treated as approaches that will enable a thorough analysis of the concepts of dignity for people with disabilities as well as aspects of dignity development whilst not ignoring the experiences of indignity for people from this group. [From the publication]