Rody arystokratyczne Wołynia. Między Wielkim Księstwem Litewskim a Koroną Polską

LTIki Liublino unijos 1569 m Voluinė buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) dalis. Vėliau jos didikų giminės išlaikė kultūrinius ryšius su Lietuva, tačiau nebegalėdami gauti valstybės ir vyskupo tarnybų LDK, karjeros siekė Lenkijos Karalystėje. Jau XVI a. įtakingiausiomis tapo kunigaikščių Ostrogiškių ir Zbaraskių giminės, nustelbusios kitas (kunigaikščius Koreckius, Čartoriskius ir Sanguškas). Giminiavimasis su lenkų šeimomis Zbaraskiams, Ostrogiškiams ar Višnioveckiams tapo savotiška įžanga į politinį susivienijimą Liublino unijos laikais. Šie ryšiai buvo stiprinami rusėnų šeimas apdovanojant aukščiausiomis tarnybomis, pavyzdžiui, Krokuvos kašteliono, taip pat Mykolą Kaributą Višnioveckį išrenkant Lenkijos karaliumi. Rusėnų giminėms atiteko didžiuliai Tarnovskių ir kitų Mažosios Lenkijos giminių dvarai. Lenkų didikai, kaip antai Konecpolskiai, Seniavskiai, Sobieskiai, Potockiai ar Liubomirskiai, susigiminiavę su Čartoriskiais, Zaslavskiais, Sanguškomis, įgijo stambių valdų Voluinėje ir kitose rusėnų žemėse. Voluinė ir Lietuva vėl vienyta XVIII a., kai Saksų dinastija kovojo prieš separatiškai nusiteikusius Lietuvos didikus ir kėlė kosmopolitinių pažiūrų gimines. Tuomet tolimi Jogailaičių ir Riurikaičių palikuonys - Sanguškos, Višnioveckiai, ir Čartoriskiai - perėmė svarbiausias LDK tarnybas, iki tol užimtas Radvilų, Sapiegų ar Pacų. Voluinės giminių nariai, perėję į katalikybę, dosniai fundavo katalikų ir unitų šventoves.Reikšminiai žodžiai: Aristokratija; Didikų giminės; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Diduomenė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Rezidencijos; Voluinė; Aristocracy; Aristocracy of GDL; Noble family; Residences; The Grand Duchy of Lithuania; The Union of Lublin; Volyn.

ENUntil the Union of Lublin in 1569, Volhynia belonged to the Grand Duchy of Lithuania (GDL). In later years, its noble families maintained cultural relations with Lithuania, but no longer able to hold civil and bishop's offices in the GDL, they aspired career in the Kingdom of Poland. As early as in the 16th Century, the families of princes Ostrogiski and Zbaraski gained the major influence, after having overpowered the other princely families (dukes Korecki, Chartorisky, and Sangushka). Relating with Polish families for Zbaraski, Ostrogiski or Wishniowiecki families became some sort of an entrance into a political union in the times of the Union of Lublin. These relations were consolidated by awarding the top posts to Ruthenians, e.g., Castellans of Krakow, or by electing Michal Korybut Wishniowiecki to the throne of Poland. Ruthenians families received huge manors of Tarnovky and other families of Lithuania Minor. Polish noblemen, such as Koniecpolski, Seniawski, Sobieski, Potocki or Lubomirski families having related with Chartorisky, Zaslavski, Sangushka families acquired enormous estates in Volhynia and other Ruthenian lands. Reunion of Volhynia with Lithuania took place in the 18th century, when Saxon dynasty was fighting against separation-disposed Lithuanian gentry and promoted families sharing cosmopolitan views. Then distant descendants of Jagiellonian and Rurik dynasties - Sangushka, Wishniowiecki and Chartorisky - replaced the members of the Radwila, Sapieha, or Pacas families in the main offices of the GDL. Members of Volhynia families after converting into Catholicism generously sponsored Catholic and Ukrainian Greek Catholic houses of worship.