Nagrobki i kult ofiar rzekomych żydowskich mordów rytualnych na historycznych ziemiach litewskich w XVII-XIX wieku

LTŽydų kaltinimų ritualinėmis žudynėmis fenomenas gerai išnagrinėtas literatūroje tiek istoriniu, tiek antropologiniu požiūriu. Tariamųjų žydų ritualinių žudynių aukų antkapių ir relikvijorių meninis apipavidalinimas LDK teritorijoje - iki šiol negvildenta tema. Ji nagrinėjama remiantis rašytiniais šaltiniais, ikonografija ir išlikusiais Vakarų Europos atitikmenimis. Straipsnyje siekiama parodyti, su kokia dinamika sklido prietaringas tikėjimas, kad žydų ritualuose buvo liejamas nekaltų krikščionių vaikų kraujas. Šis prietaras plito kaip kultūrinių pavyzdžių sklaidos į Rytus elementas, priklausomas nuo specifinių ekonominių bei demografinių sąlygų. Jei Vakarų Europoje beveik visi atvejai vyko vėlyvaisiais Viduramžiais (XII-XV a.) ir atitiko savitą tų laikų pamaldumą, tai Respublikoje, taip pat Lietuvos žemėse, procesas platesniu mastu prasidėjo tik XVI a. pabaigoje ir tęsėsi iki Apšvietos. Skleidžiant kaltinimus dėl ritualinių žudynių ir platinant jų aukų kultą, išskirtinis buvo pranciškonų vaidmuo.Reikšminiai žodžiai: Antkapiai; Kankinių kultas; Kodenis; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL) žydų kultūra; Relikvijų kultas; Ritualinis žudymas; Ritualinė žmogžudystė; Vilnius; Žydai; Cult of the relics; Jewish culture in the GDL; Jews; Koden; Martyrs; Monuments; Ritual Murders; The Grand Duchy of Lithuania; The ritual murder; Vilnius.

ENThe phenomenon of accusations against the Jews for ritual murders is well researched in literature both historically and anthropologically. The decorative appearance of gravestones and reliquaries of victims of Jewish ritual murders being researched in the territory of the Grand Duchy of Lithuania is a topic which has not been researched until now. It is analysed on the basis of written sources, iconography and remaining Western European equivalents. The article seeks to show dynamics which the superstitious belief that blood of innocent Christian children was spilled in Jewish rituals was spreading with. This superstition spread as an element of the dissemination of cultural examples to the East depending on specific economic and demographic conditions. While almost all cases in Western Europe took place in the late Middle Ages (12th-15th c.) and corresponded to the peculiar piety of those times, the process started on a larger scale in the Commonwealth as well as in Lithuanian lands only in the late 16th c. and continued until the Enlightenment. The exceptional role in dissemination of accusations for ritual murders and spread of the cult of their victims was played by the Franciscans.