Freshwater archaeology in Lithuania: investigations and prospects

LT[...] Straipsnis nepretenduoja į visapusišką povandeninio paveldo Lietuvoje išnagrinėjimą, jo tikslas – aptarti šios mokslo srities pradžią ir vystymosi etapus, pateikti pagrindines povandeninių tyrimų tendencijas ir vykdytų naujų objektų paieškų rezultatus bei perspektyvas. Nuo 1998 m. vykdomos naujų objektų paieškos Lietuvos ežeruose. Žvalgymams vietos pasirenkamos remiantis įvairiais šaltiniais: tautosaka, etnografine ir mitologine medžiaga, žiniomis iš kraštotyrinių veikalų, enciklopedijų. Taip pat nuo 2001 m. žvalgoma ir remiantis ortofotografijomis (siekiant rasti ežerų gyvenviečių, remiantis Luokesų ežero pavyzdžiu). Daug informacijos žvalgymams naudojama iš Valstybinės archeologijos komisijos bylų ir Lietuvos žemės vardyno. Žvalgomi vandens telkiniai, šalia kurių yra archeologijos objektų (piliakalnių, senovės gyvenviečių, dvarviečių ir kt.). Informacijos apie po vandeniu esančius objektus teikia ir privatūs asmenys, nardymo klubų narai. Šiuo metu Lietuvos archeologinėje medžiagoje galima išskirti kelias povandeninių objektų, kurių tyrimams reikia taikyti povandeninių tyrimų metodiką, grupes: 1. Tiltai; 2. Gyvenamosios vietos; 3. Laidojimo vietos, aukojimai, lobiai; 4. Vandens transporto priemonės; 5. Uostai, prieplaukos; 6. Žvejybos įrenginiai.Povandeniniai darbai, prasidėję XX a. 9-ajame dešimtmetyje, praturtino Lietuvos archeologinę medžiagą rastais naujais įvairių tipų objektais. Nors ir vėlyva povandeninių archeologinių tyrimų pradžia, jie įgauna didelį pagreitį dabartiniu metu. Lietuvoje išvystyta povandeninių tyrimų metodika. Tam didelę įtaką turėjo bendri projektai su patirties ir žinių turinčiais užsienio valstybių institucijoms atstovaujančiais mokslininkais; Lietuvoje sukurta gana gera techninė bazė, leidžianti atlikti metodiškus tyrimus. Vienas iš svarbių veiksnių, lemiančių sėkmingą povandeninių archeologinių žvalgymų ir tyrimų vystymąsi Lietuvoje, yra gana geras vandens matomumas, kuo Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių. Neabejotinai Lietuvos vidaus vandenyse yra gausybė neatrasto ir netirto kultūros paveldo. Pritaikius patobulintas ir dar efektyvesnes paieškas bei remiantis gausiais po vandeniu esančius objektus mininčiais šaltiniais ir tęsiant objektų tyrimus bei atliekant naujus, dideliu indėliu bus prisidėta prie Lietuvos priešistorės ir istorijos kaip bendraeuropinio paveldo tyrimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai tyrimai; Povandeniniai objektai; Povandeninė archeologija; Tyrimai; Tyrimų perspektyva; Vidaus vandenys; Vidiniai vandenys; Žvalgymas; Archaeological research; Inland waters; Lithuania; Prospects; Prospects of research; Research; Underwater archaeology; Underwater objects.

ENThe survey and research of underwater archaeological objects in Lithuania is already in its third decade; therefore, it would be inaccurate to say that the field is new. This article discusses objects that have been found and investigated in inland waters in Lithuania. It is devoted to a discussion of the beginnings of this branch of science, and the stages in its development; and also to a presentation of the main tendencies in underwater research and the results of completed surveys. [From the publication]

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History