Vaikiškosios kalbos ypatybės

LTSpecifinės vaikiškosios kalbos ypatybės kyla iš įvairių funkcijų, siejamų su dažniausiai nesąmoningu kalbėtojo nusiteikimu: mokymo, paprastinimo, emocinio ryšio palaikymo, situacijos kontroliavimo. Šios funkcijos lemia įvairių vaikiškosios kalbos lygmenų (leksinio, morfologinio, sintaksinio) modifikacijas. Leksines, sintaksines ir morfologines vaikiškosios kalbos modifikacijas galima skirti į dvi grupes: nepriklausančias nuo vaiko amžiaus ir priklausančias nuo jo. Nepriklausančios nuo vaiko amžiaus modifikacijos – tai vaikiškajai kalbai būdingi požymiai, kurių dažnumo nelemia vaiko kalbos raidos tarpsnis (specifinės leksinės semantinės grupės, deminutyvai). Priklausančių nuo vaiko amžiaus modifikacijų pobūdis ir dažnumas kinta pagal vaiko kalbos įsisavinimo laipsnį. Suaugusieji nesąmoningai pritaiko savo kalbą pagal vaikų kalbos lygį (žodyno įvairovė, tam tikrų funkcinių sakinių tipų paplitimas, sakinių ilgis, sandara, kalbos dalių vartojimas). Nuo vaiko amžiaus priklausančių modifikacijų pokyčiai artina vaikškąją kalbą prie suaugusiųjų kalbos registro. Aptarus leksines, sintaksines ir morfologines vaikiškosios kalbos ypatybes, galima daryti išvadą, kad vaikiškosios kalbos registras laikytinas supaprastinta modifikuota bendrinės kalbos atmaina, pritaikoma tam tikrai vaiko kalbos įsisavinimo stadijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaikiškoji kalba; Leksinės ypatybės; Morfologinės ypatybės; Sintaksinės ypatybės; Deminutyvai; Child-directed speech; Lexical features; Morphological features; Syntactic features; Diminutive.

ENSpecific peculiarities of child speech arise from various functions associated with often unconscious intent of the speaker: learning, simplification, maintenance of emotional connection and control of the situation. These functions determine modifications of various levels of child speech (lexical, morphological and syntactic). Lexical, morphological and syntactic modifications of child speech can be divided into two groups: independent of the child’s age and dependent thereon. Modifications independent of the child’s age include features characteristic of the child speech whose frequency is not determined by the developmental period of the child speech (specific lexical semantic groups, diminutives). The nature and frequency of modifications dependent on the child’s age change in accordance with the child’s language acquisition level. Adults unconsciously adjust their language to the child’s linguistic level (variety of vocabulary, prevalence of certain functional sentence types, length of sentences, composition, usage of parts of speech). Changes in modifications dependent on the child’s age make child speech be closer to the language register of adults. Discussion of lexical, syntactic and morphological peculiarities of child speech leads to the conclusion that the register of child speech is to be deemed a simplified modified branch of the standard language attributable to a certain stage of language acquisition by the child.