LTStraipsnio objektas yra gausiai Baroko pamoksluose naudoti įvairūs pavyzdžiai kaip savotiškos emblemos be trečiojo komponento – vaizdo, kuriuos pamokslininkai pasitelkia siekdami labiau paveikti bei įtikinti adresatą. Šie pavyzdžiai aptariami tematiškai, daugiausia dėmesį telkiant į dorybingumą bei gyvenimo laikinumą. Jų analizė atskleidžia pamokslininkų kuriamą pamaldaus žmogaus paveikslą – kaip tam tikrą socialinę tapatybę, elgesio modelį. Daugelyje aptartų laidotuvių pamokslų vaizdas, vizualinė impresija tampa svariau už įrodymo tiesą. Įvairūs, ne tik iš Švento Rašto, bet ir pasaulietinių šaltinių pasitelkti „exampla“ itin pagyvina tekstą. Ypač laidotuvių pamoksluose, kuriuose atsižvelgiant į išsilavinusį adresatą, pateikiami sudėtingesni, įmantresni pavyzdžiai, pastebimas savotiškas lenktyniavimas, kas įmantriau pasakys, atras žavingesnių, įdomesnių pavyzdžių išaukštinti mirusįjį ir jo giminę. Šio žanro tekstuose pavyzdžiai, siejami su didikų herbais, atlieka ir panegirinę funkciją – pamokslas tampa atitinkamos giminės didingumo, išskirtinumo dokumentas. Pamokslininkai „įvaizdintais“ pavyzdžiais apie dorybę, gyvenimą, laikinumą ir mirtį moko tikintįjį krikščioniškų tiesų, ugdo jo dorybingumą, žadina pamaldumą. Gausūs pavyzdžiai apie mirtį atlieka terapinę funkciją – Baroko žmogus mokomas gyventi su mintimi apie mirtį. Tad „exempla“ yra tarsi praktinio gyvenimo nuorodos, visiems bendros elgesio normos, jie, pasak, Mareko Skwaros, skirti palengvinti elgesį gyvenime.Reikšminiai žodžiai: "exempla"; Barokas; Eblema; Emblema; Pamokslai; Pavyzdžiai; Retorika; Vaizdas; "exempla"; Baroque; Emblem; Examples; Image; Rhetoric; Rhetorics; Sermons.
ENThe basic feature of Baroque aesthetics - to make an impact on the addressee by images rather than arguments, to appeal to reason rather than feelings - determined that Catholic sermons of the 17th century turned into a kind of image collections. Catholic Baroque sermons contain abundant "visualized" examples {exempla), borrowed mainly from the Holy Scripture and the authors of classical antiquity. Short stories, which not only moralized, but also sought to make an emotional impact, inserted in sermons, were a means to explain to the listeners the truths of the faith more comprehensibly. Referring mainly to Polish funerary sermons, examples related with emblems and coats- of-arms are discussed in the article, with the focus on the extraordinary virtuousness of the believer, the transience of life and the inescapable approach of death. Their analysis reveals a portrait of a pious person created by the sermonists, as a certain social identity and a model of behavior. Through examples, the sermonists set up certain standards of behavior of a Baroque individual and sought to develop virtuousness and awaken piety. In funerary sermons, examples presented by the authors on the basis of noblemen's coats-of-arms also perform the panegyric function - a sermon becomes a document of the nobility and extraordinariness of some family. [From the publication]