Emblematyczne epitalamia wileńskie z drugiej połowy XVII wieku

LTSenosios lenkų literatūros tyrinėtojai pripažįsta, kad viena esminių poetinio žodžio savybių yra jo proginis ir panegirinis pobūdis. Proginei literatūrai priklauso epitalamijai, labai paplitę tiek XVII a. rankraščiuose, tiek spaudiniuose. Iki šiol mažai tyrinėti Vilniaus epitalamijai: Kristupo Zenavičiaus „Herbinių puošmenų vainikas“ (Wieniec z herbownyb klejnotów...) ir Boguslovo Lenkevičiaus „Nemirtingas kedro medis“ (Godzieba cedr nieśmiertelny...). Šie spaudiniai labai reti, neaprašyti Karolio Estreicherio; tik pavieniai jų egzemplioriai išliko Lenkijoje, vienas – Vilniuje. Juos sieja leidimo metai ir embleminių raižinių autorius – Zacharijus Zeligmacheris. Tai vieninteliai išlikę šio raižytojo ir auksakalio, kilusio iš žymios Vilniaus auksakalių giminės, darbai. Taip pat įdomu, kad Zeligmacheris signavo iliustracijas, o tai XVII a. buvo retenybė. Tekstai prisotinti herbinės simbolikos, įvardyti kaip dovanos vestuvėms, jie remiasi žanrui būdingais santuokos ritualo ženklais. Zenavičiaus epitalamijas yra tiksliai ir dinamiškai sukomponuotas epinis tekstas, turintis griežtą metrą, įdomią pavaizduoto pasaulio konstrukciją ir pasakotoją. Čia ryški literatūrinė konvencija ir tradicija, kilusi iš Katulo ir Stacijaus poezijos. Abu kūriniai yra panegiriniai ir atskleidžia giminių vertybes. Taip pat tekstai persunkti politinio pobūdžio prasmių, ypač antiturkiškų (atsižvelgus į leidimo datą tai nestebina). Embleminiai raižiniai yra siužetiški ir atitinka atskirų kūrinio dalių turinį. Embleminių lemų yra ir Zenavičiaus „Herbinių puošmenų vainiko“ dedikacijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 17 amžius; Auksakalystė; Baroko literatūra; Boguslavas Lenkevičius; Epitalamijas; Epitalamijus; Iliustracijos; Kristupas Zenavičius; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra; Panegirika; Proginė literatūra; Raižiniai; XVIII amžiaus literatūra; Zacharijus Zelimacheris; 18th century literature; Baroque literature; Boguslaw Lienkiewicz; Culture of the Grand Duchy of Lithuania; Epithalamium; Epithalamus; Fretworks; Goldsmithery; Illustrations; Krzysztof Zenowicz; Occasional literature; Panegyric; The 17th century; Zachariasz Zelimacher.

ENResearchers of Old Polish literature recognize that one of the essential features of the poetic word is its commemorative and eulogistic nature. Commemorative literature includes epithalamia widely spread in both manuscripts and prints of the 17th c. Until now, little research has been made into Vilnius epithalamia: “Crown of Heraldic Embellishments” (Wieniec z herbownyb klejnotów...) by Christopher Zenowich and “Immortal Cedar Tree” (Godzieba cedr nieśmiertelny...) by Boguslaw Lienkiewicz. These prints are very rare, not described by Karol Estreicher; only single copies of them do remain in Poland, one – in Vilnius. They are linked by the year of publication and the author of emblematic engravings - Zachary Zeligmacher. These are only remaining works of this engraver and goldsmith descending from the famous family of Vilnius goldsmiths. It is also interesting that Zeligmacher signed illustrations, which was rare in the 17th c. Texts are saturated with heraldic symbols, titled as gifts for the wedding, they are based on genre-specific marriage ritual signs. Zenowich’s epithalamia are an accurately and dynamically composed epic text with a strict metre, an interesting structure of the depicted world and a narrator. The literary convention and tradition coming from Katula’s and Statius’ poetry are clear here. Both works are eulogistic and reveal values of families. The texts are also permeated with political meanings, especially with anti-Turkish ones (which is not surprising taking into account the date of publication). Emblematic engravings have a plot and correspond to the content of individual parts of work. Emblematic lemmas are also included in the dedication of Zenowich’s “Crown of Heraldic Embellishments”.