Erazmo Vitelijaus (Cioleko) pirmutinės dienos Romoje. Ištraukos iš Jono Burkardo 1501 metų dienoraščio Liber notarum

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lotynų kalba / Latin

LTErazmo Vitelijaus Cioleko (1474-1522) vaidmuo Lietuvos istoriografijoje iškeliamas dėl jo 1501 m. kelionės į Romą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vilniaus vyskupystės reikalais, o ypač dėl jo prakalbos, pasakytos popiežiui Aleksandrui VI. Publikacijoje bandysime aptarti tos audiencijos pagrindą ir emisaro priėmimo aplinkybes. Mūsų pagrindinis šaltinis – popiežiaus ceremonijų meistro Jono Burkardo dienoraščio Liber notarum įrašai. J. Burkardas stebėjo Vitelijų nuo pat jo atvykimo, skyrė jam nuolatinį dėmesį, kartais beveik nepaleido iš akių. Istorikas Kazimierzas Hartlebas trumpai aptarė J. Burkardo vaidmenį, susijusį su tuo 1501 m. Vitelijaus apsilankymu ir audiencija Šventajame Soste. Tačiau jis sutrumpino J. Burkardo įrašus, neišspausdino viso lotyniško teksto. Čia pateikiama visa J. Burkardo lotyniškų įrašų transkripcija kartu su vertimu į lietuvių kalbą. Nors ceremonmeisterio darbas oficialiai neįpareigojo J. Burkardo rašyti dienoraštį, vadinamą Liber notarum, jis skrupulingai tai darė. Rašė sau pačiam, kad ateityje geriau atsimintų ceremonialų eigą, panaudotų ankstesnių ceremonialų vedėjų patirtį, neužmirštų svarbesnių momentų, jų niuansų ir įvairių smulkiausių detalių. Nėra duomenų manyti, kad šie užrašai turėjo būti istorinė įvykių apžvalga, galiausiai skirta išleidimui. Pirmajame dešimtmetyje beveik visi J. Burkardo dienoraščio įrašai buvo tiesiogiai susiję su jo tarnyba ir popiežiaus dvaro kasdienybe. J. Burkardo rašymo būdas ir dienoraščio turinys lemia jo vertę. Nors autorius kreipė žvilgsnį į platesnius įvykius, jis neatskleidė savo nuomonės apie tuos įvykius ir pačią politiką, daugiau apsiribojo faktų užrašymu. Smulkmeniškas įvykių katalogavimas J. Burkardo balsui suteikia autentiškumo. Jis aprašydavo smulkmenas tarsi patikimas reporteris.Reikšminiai žodžiai: Albertas Taboras; Aleksandras, 1461-1506 (Aleksandras II, Aleksandras Jogailaitis, Alexander Jagiellon); Erazmas Ciolekas (Vitelijus); Erazmas Vitelijus Ciolekas; Erazmas Vitelijus-Ciolekas; Johanas Burchardas; Jonas Burkardas, Lietuvos ir Apaštalų Sosto santykiai; Lietuvos didysis kunigaikštis; Aleksandras, 1461-1506 (Aleksandras II, Aleksandras Jogailaitis, Alexander Jagiellon); Popiežiaus dvaras; Popiežius Aleksandras VI; Vilniaus vyskupas; Alexander I; Alexander Jagiellonczyk king of Poland and grand duke of Lithuania; Diplomatic relations between Lithuania and Holy See; Erasm Ciolek; Erazm Vitellius-Ciolek; Grand Duke of Lithuania; Johan Burchard; Johann Burchard; Johannes Burckard; Master of Ceremonies; Papal Court; Pope Alexander VI; St. Casimir.

ENThe Liber notarum diary of Johann Burchard, Master of Ceremonies in the Papal Court from 1483 to 1506, is an invaluable document about Renaissance culture in general and Vatican matters in particular. During those decades Burchard served five popes in succession, meticulously recording the ecclesiastical, political, and diplomatic events which he had either witnessed or personally organized. This study contains a full transcription, accompanied by a Latin-Lithuanian translation, of the diary entries, dated between March 11 and April 5, 1501, pertaining to the arrival, reception, and papal consistory which Pope Alexander VI (Rodrigo Borgia) accorded to Erazm Vitellius Ciolek, envoy of Albert Taboras, Bishop of Vilnius, and Alexander I, Grand Duke of Lithuania, Ciolek's oration at the consistory addressed church matters and conveyed the grand duke's Christian loyalty and submission to the Holy See. Historians value the oration for its perspectives on the Lithuanian state, the diocese of Vilnius, and the nascent cult of St. Casimir, but they have generally neglected the circumstances attending the consistory and its actual procedure. By contrast, Burchard noted the entourage accompanying Ciołek, the status of his Roman hosts, the protocol employed, and Ciolek's gifts to the pope. He considered each and every one a significant matter, playing a role in the conduct of public diplomacy. Collectively they complemented the oration, likewise alluding to the self-image of the Vilnius diocese and the Lithuanian state. Thus, a fuller picture of Ciolek's 1501 mission to Rome can only be obtained by taking Burchard's Liber notarum diary en tries into account. [text from author]