XVI amžiaus Vilniaus pilininkai : kolektyvinis portretas

LTSvarbiausi Vilniaus pilių prižiūrėtojai nuo XV a. vidurio buvo pilininkai. Jų reikšmė Vilniaus ir net visos LDK mastu itin išaugo XVI a. Tačiau XVII a. viduryje sumenkus pilių reikšmei Vilniaus pilininko pareigybė tapo nominali ir galutinai išnyko 1792 m. Nors šiai pareigybei istoriografijoje skirta dėmesio, socialinį Vilniaus pilininkų grupės vaizdą pateikiančių tyrimų trūksta. Straipsnyje siekiama užpildyti istoriografijoje esančią spragą ir nustatyti: 1) XVI a. pilininkų gyvenimo chronologiją; 2) socialinę kilmę, tautybę, religiją; 3) šeimyninę padėtį, giminystės ryšius; 4) svarbiausius karjeros etapus, turtinę padėtį; 5) veiklą einant pilininko pareigas. Tyrimui pasirinktas XVI a., nes tuo metu Vilniaus pilininkai įgijo didžiausią pareigybinę įtaką. Remiamasi įvairiais nepublikuotais šaltiniais – Lietuvos Metrika, pavieniais dokumentais, korespondencija. Atlikus tyrimą nustatyta, kad XVI a. Vilniaus pilininko pareigas ėjo 11 asmenų. Dauguma jų buvo miestiečių kilmės arba kilę iš smulkių bajorų. Dauguma pilininkų (6) buvo vietinės kilmės, likę – užsieniečiai. 5 asmenų religinės pažiūros neaiškios, tarp likusių pilininkų dominavo katalikai (4), 2 buvo stačiatikiai. Absoliuti dauguma pareigūnų turėjo šeimas, tačiau tik vieno pilininko sūnus padarė svaresnę karjerą. Patys pilininkai karjerą dažniau pradėdavo nuo žemesnių pareigybių LDK valdovų, didikų dvaruose, versdavosi prekyba. Gauti aukštesnes nei pilininko pareigas pavyko tik vienam pareigūnui. Visi pilininkai sugebėjo susikurti pakankamai geras materialines sąlygas ir įsigyti nekilnojamojo turto.Reikšminiai žodžiai: Administravimas; Jurisdikcija; Karjera; Kolektyvinė biografija; Pareigūnas; Pilininkai; Pilininkas; Pilis; Rezidencija; Vilnius; 16 amžius; 16 amžius; Žemutinė pilis; 16 century; 16th c; Adminstration; Career; Castellanship; Castle; Collective Biography; Jurisdiction; Official; Residence; Superintendant; Superintendants; Vilnius.

ENSince the middle of 15th century, the most important supervisors of Vilnius castles were castellans. Their significance in Vilnius and even the entire Grand Duchy of Lithuania has grown significantly in the 16th century. However, in the middle of 17th century, as the role castles declined in importance, the position of a castellan of Vilnius became nominal and finally disappeared in 1792. Although this position in the historiography receives a significant amount of attention, there is a lack of research on social image of castellans of Vilnius as a group. The article aims to fill the gap in historiography and determine: 1) the life chronology of the castellans of the 16th century; 2) their social origin, nationality, religion; 3) their family status, kinship relations; 4) the key stages of career, the financial situation; 5) their activities while working as castellans. The 16th century was chosen for the research as at that time the castellans of Vilnius gained the highest official influence. The research is based on various unpublished sources - Lithuanian Metrica, individual documents, correspondence. The investigation revealed that in the 16th century 11 people took up the duties of the castellan of Vilnius. Most of them originated either from city people or small nobles. Most castellans (6) were of local origin, the rest were foreigners. 5 people were uncertain of their religious beliefs, Catholics (4) dominated the remaining castellans, and 2 were Orthodox Christians. The vast majority of the officers had families, but only one son of a castellan made a more significant career. The castellans themselves would often begin their career with lower positions in the estates of the rulers of the Grand Duchy of Lithuania or nobles, engage in trade. Only one officer succeeded in obtaining higher position than the position of a castellan. All castellans managed to create sufficiently good material conditions and purchase real estate.