Vilniaus pilių pietinių prieigų gynyba XV amžiaus pabaigoje - XVI amžiaus pradžioje
LTXV a. pabaiga – neramus laikotarpis LDK ir etninės Lietuvos istorijoje. Nuo 1492 m. atsinaujino grėsmės iš rytų, todėl reikėjo apsaugoti ne tik reprezentacinę Vilniaus dalį – Vilniaus pilių teritoriją, bet ir XV a. smarkiai išaugusią, jau mūriniais pastatais apstatytą už pilies teritorijos buvusią nevienalytę Vilniaus dalį, sąlyginai vadintiną „miestu“. Šio straipsnio autorius yra rekonstravęs šios Vilniaus dalies įtvirtinimus, buvusius XIV a. – XV a. pradžioje. Vis dėlto vienas iš straipsnyje minimų rekonstruotų įtvirtinimų, vadinamoji „antroji pietinė pilių prieigų gynybinė linija“, veikiausiai pradėtas formuoti kiek vėliau – XV a. pabaigoje. Bendras įtvirtinimų ilgis buvo apie 700 m, jie statyti prisitaikant prie natūralių sąlygų, reljefo ypatumų. Pietiniai Vilniaus pilių prieigų gynybiniai įtvirtinimai nuo pietinių pilies gynybinių sienų nutolę apie 300 m spinduliu, jie statyti XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje, dar iki pastatant Vilniaus miesto gynybinę sieną. Įrengiant gynybinę liniją buvo pritaikomi įvairūs statiniai – mūrinės sienos, žemių pylimai su mediniu karkasu, grioviai prieš juos. Būtent šio įtvirtinimo, įrengto iki pastatant Vilniaus miesto gynybinę sieną, detalesnis ištyrimas ir yra pagrindinis šio straipsnio tikslas. Jame nuosekliai aptarti visi su galimu šio įtvirtinimo pastatymu susiję aspektai, be to, pastaruoju metu padaugėjus nustatytoje ar tik menamoje šio įtvirtinimo vietoje atliktų tyrimų, naudojamasi jų duomenimis bei anksčiau atliktų archeologinių, architektūrinių ir istorinių tyrimų ataskaitomis.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Bažnyčia; Gynyba, teritorinė; Gynybinė siena; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Miestai; Pastatai, gynybiniai; Pastatai, istoriniai; Pilys; Rūmai; Senamiesčiai; Sienos, gynybinės; Tyrimai (tyrinėjimai), archeologiniai; Vienuolynas; Vilniaus senamiestis; Vilnius; Įtvirtinimai, gynybiniai; Archeology; Buildings, defensive; Buildings, historical; Castle; Church; Cities; Defence, territorial; Defensive wall; Fortification, defensive; Monastery; Old Towns; Palace; Research, archeological; Vilnius; Vilnius Old Town; Walls, defensive.
ENThe end of the 15th c. is an uneasy period in the history of the GDL and ethnic Lithuania. Since 1492, perils from the East remerged, therefore not only the representation part of Vilnius, i.e. the territory of Vilnius Castles, but also the territory outside the castle with brick constructions referred to as the city, had to be defended. The author of this article reconstructed the fortifications of this part of Vilnius, which emerged on the 14th–the beginning of the 15th c. However, one of the reconstructed fortifications mentioned in the article and referred to as the second defensive line of the southern castles, probably formed a bit later – at the end of the 15th c. The total length of fortifications was about 700 m. They were constructed by adapting to the natural conditions and the special features of the land relief. Southern fortifications of Vilnius castles were located 300 m away from the defensive walls. They were constructed at the end of the 15th c.–beginning of the 16th c. before the defensive wall of Vilnius was built. Various structures, i.e. masonry walls, low earthworks with wooden framing, and ditches in front of them, were combined in creating the defensive line. Namely this fortification, which was created before the defensive wall of Vilnius, is the aim of this article. It discusses all aspects related to the construction of this fortification.
