LT[...] Straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos bendrojo lavinimo mokytojų nuostatas vertinant mokinių pasiekimus taikyti vertinimą mokymuisi. Straipsnyje, analizuojant mokymosi rezultatų vertinimo ir vertinimo, skirto mokymuisi, koncepcijas, naudojamas mokslinės literatūros analizės metodas. Teigiama, kad mokymosi rezultatų vertinimas yra toks vertinimas, kuris vyksta po mokymosi proceso ir stengiasi nustatyti, kaip sekėsi mokytis, t.y. mokytojas moko, o po to testuoja. Po testavimo mokytojas ir klasė eina pirmyn, palikdami mokinius, kuriems nepasisekė ir kurie kažko neišmoko per tam tikrą numatytą laiką. Vertinimas mokymuisi į vertinimo procesą įtraukia mokinius. Kai mokytojas vertina mokymosi įgalinimui, jo naudojamas vertinimas būna tęstinis procesas, suteikiantis svarbią grįžtamąją informaciją mokiniui, kurią jis žinodamas gali tuoj pat ištaisyti savo mokymosi spragas ar pakreipti mokymąsi tinkama linkme. Straipsnyje atskleidžiama, kad ugdymo procese yra svarbus tiek mokymosi rezultatų vertinimas, tiek vertinimas, skirtas mokymuisi, tačiau pastarasis yra žymiai galingesnis vertinimo įrankis, jei norima skatinti mokinių mokymąsi. Straipsnyje analizuojamas tyrimas buvo atliktas 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Taikant atsitiktinės atrankos metodą buvo atrinkta 50 mokyklų iš įvairių Lietuvos regionų, kuriose ugdymas yra organizuojamas lietuvių kalba ir kuriose mokosi 9-12 klasių mokiniai. Viena mokykla tyrime dalyvauti atsisakė.Siekiant nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų nuostatų vertinant mokinių mokymosi pasiekimus taikyti vertinimą, skirtą mokymuisi, buvo sukurti: struktūruotas klausimynas 9-12 klasėse dirbantiems mokytojams ir struktūruotas klausimynas 9-12 klasių mokiniams. Mokytojų klausimyną sudarė 11 teiginių, atskleidžiančių mokytojų nuostatas į mokinio vaidmenį ugdymo procese, po 8 teiginius, koduojančius mokytojų nuostatas ugdymo procese taikyti mokymosi rezultatų vertinimą arba vertinimą, skirtą mokymuisi, 3 teiginiai, apibūdinantys pamokose naudojamą vertinimo modelį ir klausimų blokas kontekstinei informacijai surinkti. Teiginius respondentai vertino Likerto ir rangine skale. Mokinių klausimyną sudarė 11 teiginių, atskleidžiančių mokinių nuostatas į mokinio vaidmenį ugdymo procese ir klausimų blokas kontekstinei informacijai surinkti. Šiuos teiginius mokiniai turėjo įvertinti naudodami 5 balų Likerto skalę. Mokinių ir mokytojų nuostatas į mokinio vaidmenį ugdymo procese atskleidžiantys teiginiai buvo vienodi tiek mokytojams, tiek mokiniams skirtuose klausimynuose. Tuo siekta turėti galimybę palyginti mokytojų ir mokinių atsakymus. Tyrimo klausimynai į mokyklas buvo siunčiami paštu. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Edukacinė paradigma; Mokinių pasiekimų vertinimas; Mokymosi rezultatų vertinimas; Vertinimas, skirtas mokymuisi; Assessment for learning; Assessment of learning; Educational paradigm; Student assessment.
ENAssessment of students’ achievements can have two aims: to identify what students have or have not learnt or to provide them with information about how to improve their learning. What goals teachers formulate when choosing one or another form to assess students’ achievements depends on their competence and attitudes in relation to the teaching and learning process and the paradigms of teaching and learning. The article aims to answer the following questions: why is assessment for learning important for learning in the modern educational process and what are the attitudes of the teachers of Lithuanian comprehensive schools to apply assessment for learning in educational process? The problem is addressed in three parts of the article: the first part analyses the concepts of assessment of learning and assessment for learning and reveals the importance of assessment for learning; the second part presents the methodology of the research on teachers’ attitudes when assessing students’ achievement to apply assessment for learning; the third part presents the results of performed research, discussion and insights for further research. [From the publication]