LTMonografijoje aptariami Česlovo Milošo, Nobelio premijos laureato, lenkų kalbos, literatūros, kultūros kūrėjo lietuviškieji kontekstai. Su Lietuva Milošą sieja prigimtis, pirminė patirtis gimtuosiuose Šeteniuose, LDK tradicija, įrėminanti ir Vilnių, svarbiausią miestą. Siekiama nors fragmentiškai lietuviškąjį Milošo kontekstą rekonstruoti ieškant jungčių su Lietuvos istorijos ir dabarties peripetijomis, suaktualinant istorinės Žemaitijos, jos bajorijos mažųjų dvarų mentalinę erdvę, bandant nužymėti asmeninius kontaktus. Fenomenologiškai sutelktas bendrasis mąstymo fonas – išlaikant sąmonės, patirties, laisvos valios akcentus, savimonės ir kūrybinės raiškos ryšius. Milošo kūryba ir kontekstai sudaro savitą kultūros arealą, nuo kurio reljefų, linijų, atsidengiančių klodų žvalgymo prasideda knyga („Kultūros kontekstų atodangos“). Kaip kita LDK atminties versija (labiau kalbinė, filologinė nei istorinė) įvedama iš to paties Kėdainių krašto kilusio profesoriaus Jurgio Lebedžio linija. Toliau pereinama prie svarbiausių Milošo kūrybos epicentrų, formuojančių lietuviškojo poetinio pasaulėvaizdžio kodą, įtraukiančių lietuviškuosius kontekstus ir savitai juos transformuojančių; apsistojama ties „Isos slėniu“, „Tėvynės ieškojimu“, poemomis „Kur saulė teka ir kur leidžiasi“, „Miestas be vardo“, ciklu „Lietuva po penkiasdešimt dvejų metų“, kitais tekstais (skyrius „Poetinio pasaulėvaizdžio kodas“). Paskutinė knygos dalis yra Milošo biografijos tyrimas, skirtas turtingai asmeninių kontaktų su lietuvių kultūra, prieškario valstybe, išeivija ir atgimusia nepriklausoma Lietuva istorijai.
ENThe monograph discusses Lithuanian contexts of Czesław Miłosz, the winner of the Nobel Prize and the Polish writer. Miłosz is related to Lithuania through his origin, the primary experience in the native Šeteniai, the GDL tradition and Vilnius – the most important city. The author seeks to reconstruct Miłosz’s Lithuanian context at least fragmentally by searching for the links with Lithuanian history and the present, highlighting the area of historical Žemaitija and trying to establish his personal contacts. The general background of thinking is presented. Miłosz’s works and contexts make a peculiar cultural areal, from which his book begins. It is like the other version of the GDL (more linguistic, philological than historical) introduced from the line of professor Jurgis Lebedys, who comes from Kėdainiai Region. The author then goes to the most important cores of Miłosz’s works, shaping the code of the Lithuanian poetic world view, including Lithuanian contexts and transforming them. The author analyses “The Issa Valley”, “In Search of a Homeland”, the poems “Where the Sun Rises and Where it Sets”, “City Without a Name”, and other works. The last part of the book is the research of Miłosz’s biography dedicated to the rich culture of personal contacts with Lithuanian culture, the pre-war state, the exile and the revived independent state of Lithuania.