Роль семьи и общества в межпоколенной солидарности : мнение населения во Франции, Грузии, Литве и России
LTVisuomenės nuomonės tyrimai, atskleidžiantys jos narių požiūrį į šeimos ir kitus demografinius reiškinius, leidžia nustatyti reikšmingiausius skirtingų valstybių skirtumus, išryškėjančias tendencijas. Straipsnis parengtas remiantis lyginamuoju tyrimu, kuris buvo atliekamas Lietuvoje, Gruzijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Tyrimo tikslas – nustatyti visuomenės nuomonę kartų solidarumo klausimais ir išskirti tiriamųjų valstybių skirtumus. Didžiausias dėmesys, analizuojant duomenis skiriamas dviem problemoms. Pirma, siekiama išsiaiškinti, kaip vertinamas šeimos ir visuomenės įsitraukimas tenkinant vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų poreikius. Antra, tiriama, kokios nuostatos vyrauja tarpšeimyninio solidarumo prigimties ir formų atžvilgiu. Tyrimų duomenys atskleidžia, jog skirtingų valstybių respondentų nuomonė išsiskiria tuomet, kai pasisakoma konkrečiu tiriamuoju klausimu. Kuo klausimas formuluojamas abstrakčiau, tuo skirtumai tarp valstybių mažesni. Lietuvos ir Prancūzijos atveju pastebimas mažesnis kartų solidarumas, kadangi šiose valstybėse labiausiai paplitusi nuomonė, jog kitais asmenimis turi rūpintis valstybė, tai yra, socialinės apsaugos sistema. Rusijoje šalia nuomonės, jog rūpintis visuomenės nariais turi valstybė, sutinkami ir glaudūs šeimos bei kaiminystės ryšiai. Tuo tarpu Gruzija išsiskiria iš šių valstybių tuo, kad joje laikomasi šeimos kaip rūpintojos tradicijų, formuojant sudėtingus, daugiapakopius šeimos ryšius.Reikšminiai žodžiai: Gruzija (Georgia); Karta; Kartos; Kartų solidarumas; Solidarumas; Vertybės; Šeima; Family; Generation; Generations; Lithuania; Solidarity; Solidarity between generations; Values; Rusija (Russia).
ENDrawing on questions about values in the Generations and Gender Surveys, this comparative study focuses on differences between French, Georgian, Lithuanian and Russian opinions about solidarity between generations. Two dimensions are analyzed: the relative involvement of both family and society in providing support to young and old, and the nature and forms of family solidarity. Should this solidarity be monetary or in kind? How is intergenerational family support perceived? How does it change lives and lifestyles? Is it a legitimate grounds for modifying men's or women's place of residence or career? Methodological issues are raised about how to interpret the opinions detected through quantitative surveys and how relevant is comparativism in social sciences. Intergenerational solidarity is studied as an indicator of the different family structures, cultures and economic contexts in these four countries. [From the publication]
- Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai: suaugusių vaikų pareigos pagyvenusiems tėvams Lietuvoje / Margarita Gedvilaitė-Kordušienė. Lietuvos statistikos darbai. 2013, 52, 1, p. 22-33.
- Lietuva stojant į Europos Sąjungą : ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė / redakcinė kolegija. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2004. 181 p.
- Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys / sudarytoja Vlada Stankūnienė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2004. 146 p.
- Pension reform in Lithuania / Romas Lazutka. Pension reform in the Baltic States : Estonia, Latvia, Lithuania / editor Elaine Fultz. Budapest: ILO, 2006. P. 267-350.
- Šeima abipus sienų : Lietuvos transnacionalinės šeimos genezė, funkcijos, raidos perspektyvos / Aušra Maslauskaitė, Vlada Stankūnienė ; Tarptautinė migracijos organizacija, Socialinių tyrimų institutas. Vilnius : [Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras], 2007. 229 p.
- Šeima, vaikai, šeimos politika : modernėjimo prieštaros / Vlada Stankūnienė, Aiva Jasilionienė, Raminta Jančaitytė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2005. 275 p.
