Judėjimo negalę turinčių žmonių socialinės atskirties raiška. Fizinio kūno atskirtis

• LSTC leidinių archyvas: knygos tekstas

LTStraipsnis skirtas „sveikųjų“ visuomenės ir judėjimo negalę turinčių žmonių kaip specifinės socialinės grupės santykiams tirti. Šie santykiai ir jų „įtampos laukai“ interpretuojami pagal socialinės atskirties koncepciją. Atskirtis yra daugiamatė kategorija, todėl judėjimo negalę turintys žmonės ją patiria tarpusavyje susijusiais aspektais – individualiu, socialiniu, ekonominiu, instituciniu ir kt. Kliūtys, su kuriomis neįgalūs žmonės susiduria asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, yra įvairios: dėl jų išsimokslinimo, amžiaus, būdo bruožų ypatumų, visuomenėje nusistovėjusių stereotipų. Vis dėlto judėjimo negalę turintiems žmonėms viena iš esminių kliūčių yra (arba gali būti) būtent jų fizinė negalė. Negalime nepastebėti, kad vartotojiškoje visuomenėje daug dėmesio skiriama kūno ir išvaizdos akcentams. Šiandien vis labiau įsivyrauja „tobulo kūno kultas“, masinis sąjūdis puoselėti „narcizišką kūno išvaizdą“ (pagal A. Giddensą). Tobulo kūno kultas savaip dezintegruoja visuomenę, skatina neigiamą požiūrį į senyvo amžiaus žmones, ligonius, fiziškai neįgaliuosius ir perša mintį, kad neturintis tokio tobulo, gražaus, stilingo kūno yra nevykėlis. Kita vertus, šie žmonės taip pat suvokia savo kūno išskirtinumą, o neretai šio suvokimo palydovas yra gėda, kylanti iš „pasąmoningai patirto nerimo dėl savųjų trūkumų“ – dėl kūno. Taigi kalbant apie negalės kuriamą atskirtį neįmanoma atsiriboti nuo „kūniškosios dimensijos“ – fizinio sutrikimo, kuris trukdo neįgaliesiems lygiomis galimybėmis kurti asmeninę erdvę ir dalyvauti visuomenės kultūriniame, ekonominiame, politiniame gyvenime. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fizinis; Fizinis kūnas; Judėjimo negalės žmonės; Kūnas; Socialinė atskirtis; Body; Motion disability; Persons with physical disabilities; Physical; Physical body; Social exclusion.

ENThe article is concerned with the study of the interaction of “healthy” people and persons with disabilities as a specific social group. These relations and “fields of tension” thereof are interpreted according to the concept of social exclusion. Exclusion is a multidimensional category; therefore, persons with movement disabilities experience it with regard to interrelated aspects: individual, social, economic and institutional aspects. Obstacles the disabled face in their personal and public life are various: education, age, character peculiarities, and prevailing social stereotypes. However, one of the key obstacles for persons with disabilities is their physical disability. We cannot ignore the fact that the consumer society pays a great deal of attention to the body and appearance. Today, we have the cult of “perfect body” prevailing. This cult somehow disintegrates societies, encourages negative attitudes towards older, ill and disabled people and imposes a thought that people without a perfect, beautiful and stylish body are losers. On the other hand, these people also understand the exceptionality of their body, and this realisation usually comes with the feeling of shame stemming from “unconsciously experienced worry about one’s shortages”, i.e. one’s body. Therefore, when speaking about the exclusion created by one’s disability, it is impossible to ignore “the body dimension”, i.e. a physical disability, which prevents the disabled from creating their personal area and participating in cultural, economic and political life on equal terms with other people.