Judėjimo negalę turinčių žmonių pilietiškumo ypatumai
LTStraipsnyje siekiama išryškinti vieną svarbiausių asmenybės raiškos aspektų atkreipiant dėmesį į negalės žmonių pilietiškumo formavimo aplinkybes ir galimybes. Akcentuojama ypatinga, pilietiškumo ugdymui Lietuvoje dažnai nepalanki situacija, įsigalinti bręstant visuotinei ekonomikos krizei. Judėjimo negalę turinčių žmonių tyrimas sutapo su šios krizės pradžia ir Seimo rinkimais 2008 metų rudenį. Tyrimo tikslas – atskleisti negalės poveikį respondentų pilietinei sąmonei, išryškinant pilietiškumo pokyčius tapus neįgaliam. Pilietiškumo empiriniai rodikliai (požiūris į gimtąją šalį ir asmeninės sėkmės perspektyvas, autoritetingų asmenų nurodymas, dalyvavimas rinkimuose) atspindi tyrime dalyvavusių neįgaliųjų santykį su valstybe, visuomene iki ir po negalę lėmusios nelaimės. Remiantis duomenimis, gautais taikant anketinės apklausos, formalizuoto interviu ir laisvo pokalbio metodus, galima kalbėti apie fizinę negalę turinčių žmonių pilietinio aktyvėjimo tendencijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autoritetai; Judėjimo negalia; Judėjimo negalė; Negalės žmonės; Pilietiškumas; Rinkimai; Sėkmė; Valstybė; Visuomenė; Authority; Citizenship; Elections; Luck; Motion disability; Persons with disabilities; Physical disability; Public spirit; Society; State; The state.
ENThe article seeks to highlight the key aspects of personality expression by paying attention to the circumstances and possibilities for the formation of public spirit among disabled people. The peculiar situation usually unfavourable for the development of public spirit in Lithuania emerging during the on-going economic crisis is emphasized. The study of people with movement disabilities coincided with the beginning of this crisis and the Seimas elections of Autumn 2008. The aim of the research is to reveal the impact of disability on the civil conscious of respondents by highlighting changes in public spirit after becoming a disabled person. The empirical indicators of the public spirit (attitudes towards the native land and prospects for personal success, orders of authoritative persons and participation in elections) reflect the interaction of the disabled participating in the research with the state and the public before and after the event leading to disability. The data from the questionnaires, formal interviews and free conversation allows speaking about disabled people’s public spirit becoming more active.
